Šiomis dienomis formuojama 21-oji Lietuvos Vyriausybė, kuriai vadovauti bus patikėta socialdemokratų lyderiui Mindaugiui Sinkevičiui. Norisi palinkėti, kad nauja Vyriausybė kuo greičiau įgautų pagreitį ir netrypčiodama vietoje imtųsi Lietuvos visuomenės ir valstybės pažangai svarbių darbų. Reikia vytis laiką, kuris buvo ištaškytas negatyviam diskursui.
Šiomis dienomis įvairios aplinkosaugos organizacijos ar pavieniai asmenys reiškia kategorišką nuomonę apie asmenis, kurie yra svarstomi užimti aplinkos ministro kėdę. Demokratinėje šalyje vieša diskusija yra sveikintina, tačiau atsakingai pareikšta nuomonė turi būti paremta argumentais, o ne išvedžiojimais.
Visuomenei atkakliai bandoma įbrukti mintį, kad Lietuvos verslas ir pramonė savaime yra blogis ir visomis išgalėmis siekia „pasistatyti“ sau paklusnų ir nuolankų aplinkos ministrą. O štai žaliųjų organizacijų atstovai yra vieninteliai, kurie atstovauja visuomenės gėrio interesui, siekia apsaugoti gamtą ir jokių kitų tikslų neturi.
Visų pirma, auganti Lietuvos ekonomika ir kiekvieno žmogaus gerovė irgi yra lygiai toks pat svarbus visuomenės bei valstybės interesas, kaip ir švarios aplinkos išsaugojimas.
Ne visai tiesa yra tai, kad žmonės, dirbantys aplinkosaugos organizacijose, neturi siauresnių interesų. Iš dalies šių organizacijų veikla ir užimtumas priklauso nuo įvairių aplinkosaugos projektų finansavimo, kuriais rūpinasi ir Aplinkos ministerija.
Ne visai tiesa yra ir tai, kad Lietuvos verslo ir pramonės organizacijoms nerūpi gamta. Daug privačių investicijų atitenka geresnės aplinkos kūrimui. Galime surasti ne vieną puikų verslo finansuojamą aplinkosaugos projektą. Versle dirbantys žmonės irgi yra mūsų visuomenės integrali dalis ir būtų ciniška bei neatsakinga juos priešinti su kitomis visuomenės grupėmis.
Pasigirsta viešų svarstymų ir apibendrinimų, teigiant, kad kuo aplinkos ministras viską labiau draus ir kontroliuos, tuo jis geriau atliks savo pareigas. Tai yra absoliutus populizmas.
Labiau pasigilinus į Aplinkos ministerijos valdymo sritis, pamatysime, kad ši institucija vaidina svarbų vaidmenį ne tik gamtos apsaugos srityje, bet ir reguliuoja labai reikšmingus Lietuvos ekonomikos procesus, tokius kaip planavimas, statybų sektorius, atliekų tvarkymas, miškininkystė, žemės panaudojimas.
Gamtos apsaugos standartų nustatymas yra kiekvienos ateitimi besirūpinančios valstybės prievolė. Ir ne pagal tai turi būti vertinamas ministro darbas.
Aplinkos ministro darbo sėkmė priklauso nuo to, kiek jis geba plačiai suvokti savo kuruojamą sektorių. Kaip jis sugeba rasti sprendimų balansą tarp valstybės ekonominių poreikių, visuomenės ūkio plėtros bei gamtos išsaugojimo. Norint tai pasiekti, reikia turėti politinę viziją, lyderystę, administracinio bei vadybinio darbo patirties, suvokti įstatymų leidybos procesus.
Manau, ateina laikas žengti didelį žingsnį pirmyn, keičiant aplinkos politikos suvokimą Lietuvoje. Spartaus technologijų vystymosi amžiuje, dirbtinio intelekto plėtros laikmetyje, konkurencingos pramonės laikais vien draudimais ir ribojimais grįstos aplinkos politikos nebeužtenka. Reikalingas kur kas gilesnis ir platesnis suvokimas apie tai, kaip visuomenės pažangą ir žmogaus gerovės interesus suderinti su mus supančios ekosistemos išsaugojimu bei sveika, švaria ir draugiška aplinka.
Noriu palinkėti, kad socialdemokratai, spręsdami, ką deleguoti į Aplinkos ministerijos vadovus, nepasiduotų garsiai reiškiamoms emocijoms ir paviršutiniškai konstruojamiems mitams, o sprendimą priimtų remdamiesi Vyriausybės programa bei atsižvelgtų į tai, kas yra svarbu subalansuotam Lietuvos gerovės augimui!
Šis tekstas – asmeninė jo autoriaus (-ės) nuomonė. LRT.lt portalo rubrikoje „Pozicija“ publikuojamos politinės ar kitos tematikos nuomonės. Publikavimo taisykles galite rasti čia.
