Gyvename pasaulyje, kuriame technologijos neatsiejamos nuo geopolitikos. Tie, kas pirmauja technologinių inovacijų srityje, formuos ateitį, ir mes turime užtikrinti, kad Europa šioje srityje būtų lyderė.
Europa tam tikrai turi pajėgumų. Žinau iš savo patirties. Mūsų įmonės yra pramonės skaitmenizacijos variklis ir įsitvirtina svarbiausiose pasaulinės technologijų tiekimo grandinės dalyse. Be to, mūsų geriausi tyrėjai ir DI novatoriai, padedami tankėjančio DI fabrikų tinklo, plečia inovacijų ribas.
Tačiau atskirų mūsų pastangų nebepakanka. Daugiau nei 80 proc. reikalingų skaitmeninių produktų, paslaugų ir infrastruktūros ES gauna iš svetur.
Tokia padėtis susiklostė ne per vieną dieną. Tai metai iš metų priimamų, atskirai vertinant – racionalių sprendimų rezultatas: pirkti buvo pigiau nei sukurti, perimti – greičiau nei vystyti, integruotis į pasaulines platformas – lengviau nei investuoti į savo alternatyvas. Vertinant kiekvieną sprendimą atskirai, tai buvo protinga. Vertinant visumą – dėl jų Europa tapo pernelyg priklausoma. Kai bazinės technologijos kuriamos kitur, plėtojamos kitur ir kontroliuojamos iš kitur, priklausomybė tampa jau nebe ekonominiu pasirinkimu, o strategine rizika. 2024 m. M. Draghi pranešime aiškiai pasakyta: skaitmeninės technologijos – vienas iš pagrindinių našumo atotrūkio tarp Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų didėjimo veiksnių. Į skaičiavimus neįtraukus pagrindinių IRT sektorių, Europos našumas iš esmės yra toks pat kaip JAV. Taigi Europa neįveiks atotrūkio, jei nedidins skaitmeninių technologijų pajėgumų.
Todėl Europos Komisija siūlo Europos technologinio suverenumo priemonių rinkinį. Turime ne reglamentuoti, o kurti inovacijas, ne būti atsargūs, o drąsiai konkuruoti, ne naudoti, o kurti ir apsaugoti technologijas, nuo kurių priklauso mūsų ekonomika ir demokratija.
Šia iniciatyva apibrėžiame technologinio suverenumo reikšmę ir visiems aiškiai pareiškiame, kad tai nėra kitoks protekcionizmo įvardijimas. Europa ir toliau puoselės atvirumą, partnerystę ir sąžiningą konkurenciją.
Tačiau atvirumas neturi reikšti pažeidžiamumo. Europa turi turėti galimybę spręsti pati. Neturėtume susitaikyti su ateitimi, kurioje mūsų ypatingos svarbos infrastruktūra, neskelbtini duomenys ar pramonės pajėgumai priklausytų nuo dominuojančių tiekėjų iš svetur, juo labiau iš šalių, su kuriomis mūsų vertybės nesutampa.
Technologiškai suvereni Europos Sąjunga yra tokia, kuri užtikrintai suvaldo globalią technologinę tarpusavio priklausomybę, mažina strateginę priklausomybę ir išsaugo laisvę veikti. Tai nereiškia, kad turime atsisakyti visko, ką turėjome, nes kartais tai gali itin brangiai atsieiti.
Tai nereiškia, kad viską turime pasidaryti patys. Vienose srityse Europa turi investuoti į savo technologijas. Kitose srityse protingas ir efektyvus sprendimas – dirbti su patikimais partneriais ir įvairinti pasirinkimą. Tai suteiks realių alternatyvų – Europos įmonės ir piliečiai turės realią pasirinkimo galimybę, galės rinktis ir europinius sprendimus.
Priemonių rinkinyje nustatyti trys neatidėliotini prioritetai, sudarantys Europos skaitmeninės ateities pagrindą.
Pirma, formuojamas naujas požiūris į puslaidininkius – mažyčius komponentus, be kurių neįsivaizduojamas šiuolaikinis gyvenimas: nuo išmaniųjų telefonų, automobilių ir traukinių iki medicinos prietaisų, gynybos įrangos, orlaivių ir duomenų centrų. Lustų akto 2-oji redakcija bus grindžiama Europos pranašumais masinės rinkos lustų srityje ir padės mums didinti pažangiųjų puslaidininkių, kurių vis labiau reikia DI, pajėgumus. Tai būtina, jei Europa nori kurti inovacijas, gaminti ir konkuruoti nepatirdama sutrikimų dėl nuo jos nepriklausančių veiksnių.
Antra, į priemonių rinkinį įtrauktas Debesijos ir DI plėtros aktas – tai dar vienas svarbus žingsnis Europai siekiant tapti DI žemynu. Jo tikslas – iki 2030 m. patrigubinti Europos tvarių duomenų centrų pajėgumą ir taip patenkinti didėjančią paklausą. Sukuriame vis daugiau duomenų, todėl turime gebėti juos laikyti saugiai ir patikimai, ypač ypatingos svarbos taikomąsias programas ir neskelbtinus duomenis.
Trečia, nauja ES atvirojo kodo strategija siekiama išnaudoti daugiau kaip trijų milijonų Europos atvirojo kodo kūrėjų, kuriančių skaitmeninius sprendimus Europoje, skirtus Europai ir grindžiamus Europos principais bei vertybėmis, potencialą. Viešojo administravimo institucijas ir verslą vienija poreikis geriau kontroliuoti, prižiūrėti ir adaptuoti technologijas, be kurių jie negali apsieiti.
Šias tris prioritetines sritis sieja vienas aspektas, kurio Europa negali ignoruoti: visoms joms reikalinga švari ir tvari energija. Turime ieškoti sprendimų ne tik kaip užtikrinti, kad skaitmeninės technologijos taptų žalesnės, bet ir kaip jomis paspartinti žaliąją pertvarką – naudoti pažangiausius sprendimus sąskaitoms už energiją mažinti. Taip pat turime užtikrinti, kad duomenų centrai ne tik vartotų energiją, bet ir padėtų kurti papildomus švarios energijos pajėgumus, naudingus vietos bendruomenėms ir visai mūsų ekonomikai. Toks užmojis suformuluotas Strateginėse skaitmenizacijos ir DI energetikos sektoriuje gairėse.
Šis priemonių rinkinys – svarbus mūsų ateities kūrimo elementas.
Ateities, kurioje mūsų gamyklose veikia europinė pramoninė programinė įranga, ligoninės gali rinktis Europoje sukurtą DI, mūsų novatoriai savo idėjoms gali naudoti europinę programinę įrangą, o mūsų startuoliai – išaugti iki pasaulinių lyderių. Čia, Europoje.
Turime rinktis. Ir tai padaryti dabar, visi kartu.
Šis tekstas – asmeninė jo autoriaus (-ės) nuomonė. LRT.lt portalo rubrikoje „Pozicija“ publikuojamos politinės ar kitos tematikos nuomonės. Publikavimo taisykles galite rasti čia.
