Pastarieji metai Lietuvos politikoje pasižymėjo ne tiek strateginėmis diskusijomis apie valstybės ateitį, kiek nuolatine įtampa, reputaciniais sukrėtimais ir augančiu visuomenės nuovargiu. Formaliai demokratinės institucijos veikia stabiliai, tačiau politinės kokybės pojūtis visuomenėje silpnėja. Tai signalas, kad atėjo laikas ne kosmetiniams pataisymams, o gilesniam politinės kultūros atnaujinimui.
Šiandien Lietuvai labiausiai reikia, kad politika vėl taptų tuo, kuo ji ir turi būti – platforma sprendimams, o ne arena tarpusavio stumdymuisi. Per dažnai viešąją erdvę užpildo konfliktai dėl konfliktų, postų, momentinės komunikacinės pergalės ar simbolinės kovos, kurios neduoda apčiuopiamo rezultato žmonių kasdienybėje. Tuo metu visuomenė laukia visai ko kito: aiškumo, nuspėjamumo ir gebėjimo susitarti dėl esminių valstybės prioritetų.
Neatsitiktinai pastaruoju metu vis dažniau matome pilietinio nepasitenkinimo ženklus. Jaunimui netinka demokratijos principų devalvacija ir sovietiniai principai. Kultūros bendruomenei atsibodo būti išgirstai tik momentais, kaip iš Kultūros ministerijos patraukiam už savo ir mūsų laisvę kovojančios Ukrainos vėliava.
Vis daugiau žmonių renkasi viešai reikšti poziciją, nes nebejaučia, kad tradiciniai politiniai kanalai pakankamai efektyviai atstovauja jų lūkesčiams. Tai ženklas, kad šioje nenormalioje situacijoje visuomenė bręsta ir tuo pačiu kelia aukštesnę kartelę politikai.
Būtent todėl šiame etape partijoms nebeužtenka vien deklaruoti vertybes ar reaguoti į oponentus. Reikia naujos kokybės politikos, kuri sistemingai ieškotų atsakymų į realius žmonių klausimus: kaip užtikrinti, kad net ir vidutines pajamas gaunantis žmogus galėtų įpirkti būstą savo mieste, kaip sutrumpinti mėnesiais trunkančias eiles pas gydytojus, kaip padaryti, kad kelionė į darbą ar mokyklą rajonuose nebūtų kasdienė logistinės ištvermės treniruotė, kaip stiprinti gynybą išlaikant visuomenės pasitikėjimą ir politinį tvarumą, kaip sukurti sąlygas, kad šeimos Lietuvoje jaustųsi saugios ir nebijotų planuoti bei susilaukti vaikų, ir kaip užtikrinti, kad nė vienas žmogus savo valstybėje nesijaustų svetimas ar paliktas nuošalyje, o jaunoji karta Lietuvą rinktųsi kaip galimybių šalį, o ne kaip stotelę prieš išvykimą.
Svarbu ir tai, kad tarptautinė praktika rodo aiškią kryptį. Nyderlanduose vis ryškiau matyti tendencija, kad rinkėjų pasitikėjimą laimi politinės jėgos, kurios ne eskaluoja baimes, o siūlo viltį, pozityvumą ir aiškią orientaciją į ateitį. Naujojo premjero Rob Jetten iškilimas yra būtent tokios politikos pavyzdys – telkiančios, modernios ir orientuotos į sprendimus, o ne į nuolatinę konfrontaciją. Tai signalas ir Lietuvos partijoms: visuomenės visoje Europoje vis mažiau toleruoja politiką, kuri gyvena vien vakar dienos ginčais.
Lietuva šiandien nėra silpna valstybė. Turime stiprius saugumo pamatus, augančią ekonomiką ir aktyvią pilietinę visuomenę. Tačiau būtent dėl to galime sau leisti kelti aukštesnį standartą politinei sistemai. Didžiausia rizika šiuo metu tai ne viena ar kita politinė klaida, o ilgainiui besikaupiantis nepasitikėjimas, kuris tyliai ardo demokratijos audinį.
Todėl mūsų misija artimiausiais metais turėtų būti labai aiški: mažiau triukšmo, daugiau turinio; mažiau reakcijų, daugiau krypties; mažiau užsidarymo savo burbuluose, daugiau realaus dialogo su visuomene ir buvimo su žmonėmis. Politika turi vėl tapti patikima infrastruktūra sprendimams kurti.
Jei Lietuvos politinės jėgos sugebės šį posūkį padaryti laiku, dabartinis visuomenės nekantrumas gali virsti ne nusivylimo spiralėmis, o nauju demokratijos energijos etapu. Jei ne – vakuumą anksčiau ar vėliau užpildys tie, kurie pasiūlys paprastus atsakymus į sudėtingus klausimus, gerai mums pažįstami į Ameriką valstybės reikalais skraidantys populistai.
Todėl šiandien svarbiausias pasirinkimas Lietuvos politikai yra ne tarp kairės ir dešinės. Esminė takoskyra eina tarp politikos, kuri įstringa konfliktuose, ir politikos, kuri tampa veikiančia sprendimų platforma ateities Lietuvai.
Šis tekstas – asmeninė jo autoriaus (-ės) nuomonė. LRT.lt portalo rubrikoje „Pozicija“ publikuojamos politinės ar kitos tematikos nuomonės. Publikavimo taisykles galite rasti čia.
