2026 m. sausio 22 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl mėginimo užvaldyti Lietuvos visuomeninį transliuotoją ir grėsmės demokratijai Lietuvoje (2026/2568(RSP)) sukėlė įvairių reakcijų Lietuvoje. Tačiau paprastai, kad ir koks bebūtų vertinimas, nesiremiama visumine rezoliucijos nuostatų analize. Atvirkščiai, ypač kritikai mėgina ištraukti iš konteksto pavienes rezoliucijos nuostatas, ignoruodami jų visų tarpusavio ryšį.
Tad yra gera proga pažvelgti į EP rezoliuciją dalykiškai ir sistemiškai aptariant svarbiausias jos nuostatas. O jų ne tiek jau ir mažai – pati rezoliucija yra 8 puslapių ilgio, ją sudaro 11 įtraukų preambulė, 23 konstatuojamose dalyse dėstomi motyvai ir 18 rezoliucinių punktų. Savaime tai jau įrodymas, jog Parlamentas jautė pareigą pakankamai įsigilinti į svarstytą problemą ir deramai pagrįsti padarytas išvadas, vertinimus ir pasiūlymus. Tad netiesa, kad jis čia veikė kieno nors suklaidintas ir nematė tikrojo konteksto. To konteksto kaip tik rezoliucijoje netrūksta. Pradėsiu nuo europinio.
Europinis kontekstas – demokratinis atsparumas
Pirmoji EP rezoliucijos nuostatų grupė yra atskleidžianti Lietuvoje iškilusios problemos platesnį europinį politinį ir teisinį kontekstą – taip, kaip ir reikėtų vertinti pagal Europos Sąjungos saugumo strategines ir ES teisės nuostatas, susijusias su žiniasklaidos, įskaitant visuomeninius transliuotojus, ir tiriamosios žurnalistikos reikšme demokratiniam atsparumui. Iš šių nuostatų aišku, kodėl rezoliucija nėra vien apie Lietuvą ir LRT nėra Lietuvos „vidaus reikalas“.
Teisiškai tai ir taip visiškai aišku, nes EP rezoliucija grindžiama ES teisės nuostatomis, pirmiausia atitinkamais ES sutarties ir Sutarties dėl ES veikimo, ES pagrindinių teisių chartijos straipsniais apie ES vertybes, nacionalinių teisės aktų harmonizavimą su ES teisės nuostatomis, žiniasklaidos laisvę. Jau vien tai, kad prie abiejų ES sutarčių yra specialus Protokolas Nr. 29 dėl valstybių narių visuomeninės transliacijos sistemos (apie specialų visuomeninių transliuotojų finansavimą), o 2024 m. balandžio 11 d. EP ir Tarybos reglamento (vadinamo Europos žiniasklaidos laisvės aktu) 5 straipsnis yra skirtas visuomeninių transliuotojų nepriklausomumo garantijoms (įskaitant administracijos vadovo skyrimo ir atleidimo tvarką bei finansavimo užtikrinimą), savaime paneigia argumentą, kad EP rezoliucija kišamasi į „vidaus reikalus“ ir Lietuva esą laisva daryti, ką norinti.
Apskritai valstybės „vidaus reikalai“ baigiasi ten, kur prasideda ES teisinis reguliavimas; tada tai jau tampa bendru visos ES, taigi mūsų ir kitų valstybių narių, juolab EP, kaip visų ES piliečių atstovybės, reikalu.
EP rezoliucijoje pirmiausia bendrai pabrėžiama laisvos, nepriklausomos ir pliuralistinės žiniasklaidos reikšmė Europoje: tai yra vienas iš esminių demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių apsaugos ES ramsčių. Pažymima, kad dėl tradicinės ir nepriklausomos žiniasklaidos nuosmukio kai kuriose ES dalyse atsirado „naujienų dykumos“, kuriose klesti dezinformacija, o tai kelia didelį pavojų demokratijai. Taip pat pažymima, kad bandymai poliarizuoti visuomenę, susilpninti pasitikėjimą demokratinėmis institucijomis ir pakenkti nepriklausomos žiniasklaidos ekosistemoms padeda Rusijos Federacijai ir kitoms priešiškoms jėgoms siekti hibridinio karo prieš ES ir jos valstybes nares tikslo – mažinti demokratinį atsparumą.
Tad EP rezoliucijos 1 ir 3 punktuose neatsitiktinai pripažįstamas ir vertinamas išskirtinis visuomeninių transliuotojų ir tiriamosios žurnalistikos vaidmuo puoselėjant ir skatinant ES sutarties 2 straipsnyje įtvirtintas fundamentalias vertybes (pagarbą žmogaus orumui ir teisėms, laisvę, demokratiją, lygybę, teisės viršenybę, pliuralizmui, nediskriminavimui, tolerancijai, teisingumui, solidarumui, lyčių lygybei). Ypač pabrėžtas vaidmuo užtikrinant pliuralistinę, atsparią demokratiją ir demokratinę atskaitomybę per kovą su dezinformacija, propaganda ir kitomis manipuliavimo informacija formomis, taip pat per korupcijos išaiškinimą ir užkardymą.
Prisiminkime, o tai juk minima ir EP rezoliucijoje, kad buvusio Lietuvos ministro pirmininko neskaidrios veiklos išaiškinimas, apie kurį objektyviai informavo ir kurį taip pat iš dalies vykdė LRT žurnalistai, yra politinio keršto LRT priežastis. Būtent tiriamoji žurnalistika, kuri yra ir visuomeninių transliuotojų veiklos sritis, suteikia demokratinės atskaitomybės galimybę – piliečių gebėjimą tikrinti valdžioje esančius asmenis nustatant korupcijos atvejus ir patraukiant už tai atsakomybėn.
Todėl EP paragino Europos Komisiją ir valstybes nares pripažinti tiriamąją žurnalistiką vienu iš pagrindinių demokratinio atsparumo komponentų ir užtikrinti, kad visuomeninė žiniasklaida būtų struktūriškai ir finansiškai pajėgi remti tiriamąją žurnalistiką, įskaitant ilgalaikius ir daug išteklių reikalaujančius tyrimus, ir kad žurnalistai būtų apsaugoti nuo bet kokios formos tiesioginio ar netiesioginio politinio spaudimo, bauginimo ar atsakomųjų priemonių, reaguojant į teisėtą jų profesinių pareigų vykdymą (EP rezoliucijos 3 punktas).
EP taip pat pabrėžė, kad stiprūs, nepriklausomi visuomeniniai transliuotojai yra pagrindinė gynybos nuo priešiško kišimosi – hibridinio karo prieš ES siekiant sumažinti demokratinį atsparumą – priemonė (EP rezoliucijos 2 punktas). EP rezoliucijos 15 punkte primintas svarbus visuomeninių transliuotojų vaidmuo išsaugant žiniasklaidos pliuralizmą, o valstybės narės paragintos suteikti tinkamas finansines ir technines priemones, kad visuomeniniai transliuotojai galėtų vykdyti savo socialinę funkciją ir tarnauti viešajam interesui, taip pat garantuoti visuomeninių transliuotojų redakcinį nepriklausomumą, aiškiai apibrėžtomis reguliavimo sistemomis saugant juos nuo bet kokio vyriausybinio, politinio ar komercinio kišimosi, kartu užtikrinant visišką valdymo autonomiją ir nepriklausomumą.
Šiame kontekste EP pastebėjo, kad dėl nacionalinių visuomeninių transliuotojų silpnėjimo nukenčia žiniasklaidos laisvės standartai tuo metu, kai didėja dezinformacija, užsienio kišimasis ir politinė poliarizacija. EP rezoliucijos 14 punkte priminta, kad kitų valstybių narių ir viso pasaulio patirtis rodo, jog bandymai užvaldyti visuomeninę žiniasklaidą dažnai yra pirmasis platesnio masto demokratijos regreso, lemiančio žiniasklaidos laisvės, teismų nepriklausomumo ir rinkimų sąžiningumo mažėjimą, etapas. Kartu, beje, tai sudaro prielaidas autoritarizmui ir korupcijai be viešosios kontrolės.
Tame pat punkte EP su dideliu susirūpinimu pažymėjo bendrą tendenciją, kad visoje Europoje visuomeninė žiniasklaida ir visuomeniniai transliuotojai vis dažniau kenčia nuo politinių ir ideologinių išpuolių, šmeižto kampanijų, bauginimo ir bandymų pakenkti jų redakciniam nepriklausomumui ir pastoviam finansavimui, kuriuos vykdo kraštutinės dešinės veikėjai, siekiantys susilpninti nepriklausomą žurnalistiką ir demokratinę stabdžių ir atsvarų sistemą. Kaip tik Lietuva gali tapti dar vienu tokiu atveju, nes, kaip aprašyta ir rezoliucijoje, LRT politinį spaudimą daro valdančioji koalicija, kurioje svarbų vaidmenį atlieka kraštutinių dešiniųjų populistinė partija.
Tad logiškai EP rezoliucijos 16 punkte pabrėžta, kad visuomeninės žiniasklaidos nepriklausomumo užtikrinimas yra bendra Europos atsakomybė ir esminė ES, kaip demokratija, teisine valstybe ir pagrindinėmis teisėmis grindžiamos bendruomenės, patikimumo sąlyga, o 17 punkte palankiai įvertintas Komisijos įsipareigojimas stiprinti žiniasklaidos atsparumą visoje ES.
Štai apie ką, o ne apie „namų skalbinius“, yra EP rezoliucija – apie būtinybę visos ES mastu stiprinti nepriklausomą žiniasklaidą, išskiriant ypatingą visuomeninių transliuotojų vaidmenį, ir tiriamąją žurnalistiką, kad būtų didinamas demokratinis atsparumas tarpusavyje susijusioms išorės hibridinėms ir vidaus dezinformacinėms bei korupcinėms grėsmėms. Tai akcentuojama per konkrečią Lietuvoje iškilusią problemą, kuri europiniame kontekste matoma kaip galinti susilpninti bendrą demokratinį atsparumą.
Tai – bene pirmas atvejis, kai EP mėgina reaguoti preventyviai, nelaukdamas, kol grėsmė Lietuvos nacionalinio visuomeninio transliuotojo nepriklausomumui visiškai išsipildys. Tad yra didesnė tikimybė, jog to ir neįvyks. Tokia iš esmės turėtų būti veiksminga išankstinio įspėjimo apie grėsmes demokratiniam atsparumui sistema. Pagaliau galime kalbėti apie ES gebėjimą reaguoti laiku. Tačiau viso to nebūtų, jei ne Lietuvos pilietinė visuomenė ir žurnalistų bendruomenė.
Solidarumas su Lietuvos pilietine visuomene ir politinio spaudimo LRT pasmerkimas
Taigi antroji EP rezoliucijos nuostatų grupė – apie solidarumą su Lietuvos pilietine visuomene ir LRT patiriamo politinio spaudimo pasmerkimą.
EP rezoliucijoje išreikštas tvirtas įsitikinimas, jog Parlamentas privalo solidarizuotis su pilietine visuomene, ginančia demokratines vertybes, įskaitant saviraiškos, žiniasklaidos ir susirinkimų laisvę, bei imtis ryžtingų veiksmų, kai ES kyla sisteminė grėsmė demokratijai, teisinei valstybei ir žiniasklaidos laisvei. Kaip pažymima rezoliucijoje, atsižvelgta į LRT darbuotojų protestą prieš valdžios mėginimą užvaldyti LRT, taip pat į kilusią visuomenės susitelkimo bangą ginti žiniasklaidos laisvę ir demokratijos standartus – dešimčių tūkstančių piliečių protestus ir daugiau kaip 140 tūkst. parašų surinkusią viešą peticiją prieš teisėkūros iniciatyvas, kuriomis kėsinamasi į LRT nepriklausomumą.
Todėl natūralu, kad EP išreiškė visišką solidarumą su Lietuvos žurnalistais, LRT ir pilietinės visuomenės veikėjais, ginančiais žiniasklaidos laisvę, įskaitant LRT institucinį ir redakcinį nepriklausomumą (EP rezoliucijos 4 punktas), taip pat pasmerkė visus bandymus pakenkti LRT nepriklausomumui, įskaitant teisėkūros ir administracines priemones bei politinį spaudimą, kuriuo siekiama įgyti politinę kontrolę LRT atžvilgiu (EP rezoliucijos 5 punktas).
Taigi LRT nepriklausomumui kenkiančiu politiniu spaudimu, kuris griežtai pasmerktas EP, laikomos trejopo pobūdžio priemonės. Pirmiausia tai – teisėkūros iniciatyvos, kurių turinys vertas atskiro dėmesio. Antra, tai – administracinės priemonės, pavyzdžiui, EP rezoliucijoje minimi su auditu besidubliuojantys LRT patikrinimai, kitoms valstybės įstaigoms adresuoti prašymai tikrinti LRT veiklą. Trečia, tai – kitoks politinis spaudimas, pavyzdžiui, rezoliucijoje minimi pakartotiniai vieši išpuoliai prieš LRT vadovybę, kurių iš tikrųjų apstu iš visų valdančiosios koalicijos partijų atstovų, viešai klaidinantis LRT audito išvadų aiškinimas ir selektyvus jų naudojimas politiniame diskurse, taip pat LRT skirta politikų kritika dėl eterio laiko ir išteklių naudojimo žurnalistų protesto akcijoms ginant saviraiškos laisvę, įskaitant tylos minutes, skelbiamas eteryje. Mes gi prisimename, kad tokią kritiką, pamiršdamas konstitucinį cenzūros draudimą, reiškė šalies prezidentas. Tad EP neatsitiktinai pažymėjo, jog tokie pareiškimai gali prisidėti prie politinio spaudimo ir turėti atgrasomąjį poveikį redakciniam nepriklausomumui.
Kokios politinio spaudimo LRT priežastys? EP rezoliucijoje apie jas pastebima štai kas. Pirmiausia tai – po 2024 m. parlamento rinkimų Lietuvoje suformuota valdančioji koalicija, kurioje yra kraštutinių dešiniųjų populistinė partija „Nemuno aušra“, kurios lyderis atlieka svarbų vaidmenį valdančiojoje daugumoje ir aktyviai remia prieš LRT nukreiptą kampaniją. EP pažymi, kad Lietuvos Konstitucinis Teismas 2024 m. balandžio 25 d. nustatė, kad šios partijos lyderis padarė šiurkštų Konstitucijos pažeidimą ir sulaužė konstitucinę priesaiką antisemitiniais ir neapykantą kurstančiais pareiškimais, o šią išvadą vėliau patvirtino pirmosios instancijos teismas (turimas omenyje apkaltinamasis nuosprendis R. Žemaitaičiui). Pastebėta ir tai, kad nei valdančioji koalicija, nei partija „Nemuno aušra“ neatsiribojo nuo šių veiksmų.
Antra, susijusi, priežastis – politinis kerštas už nepriklausomą LRT veiklą. EP pažymi, kad valdančiajai koalicijai priklausantis Lietuvos ministras pirmininkas turėjo atsistatydinti 2025 m. liepos mėn. po tiriamosios žurnalistikos išvadų, įskaitant LRT pranešimus, kurios sukėlė didelį susirūpinimą dėl įtariamo jo dalyvavimo korupcinėje veikloje (nuo savęs galima pridėti, jog ši veikla turi labai ryškių pinigų plovimo ir neteisėto parturtėjimo požymių), ir kaip tik po to atsirado teisėkūros iniciatyvos, darančios poveikį LRT finansavimui ir valdymui, sukėlusios vidaus ir tarptautinį susirūpinimą dėl žiniasklaidos laisvės ir institucinio nepriklausomumo.
Kas čia neteisingo, ištraukto iš konteksto ir šališko? Juk visi suprantame, kad taip ir buvo. Ir neturėtų stebinti, kad EP kelia susirūpinimą antisemitinės politinės jėgos dalyvavimas Lietuvos valdančiojoje koalicijoje, dar ir griežiant pirmuoju smuiku žygyje prieš LRT. Kova su antisemitizmu, rasizmu ir ksenofobija yra vienas iš neabejotinų ES prioritetų, tad tokių, kaip Lietuvoje, valdančiųjų koalicijų formavimas niekada nebus šalių vidaus reikalas.
Objektyviai taip, kaip yra, EP rezoliucijoje atspindėtos valdančiosios daugumos iniciatyva Valstybės kontrolės atlikto išsamaus LRT veiklos audito už 2021-2024 m. laikotarpį išvados. Pažymėta, kad Valstybės kontrolė nustatė, jog LRT savo misiją atlieka labai gerai – didžioji dauguma LRT strateginių ir veiklos rezultatų rodiklių buvo pasiekti bent 90 proc., o LRT finansinių išteklių planavimas ir naudojimas buvo pagrįstas ir skaidrus. Tokia tad yra pagrindinė ir svarbiausioji LRT audito išvada, o ne tai, ką be jokio pagrindo mėgina apibendrinti valdančiosios koalicijos politikai ir prezidentas.
EP rezoliucijoje paminėta apie tai, kad reikia spręsti tik kai kuriuos aspektus, pavyzdžiui, susijusius su viešaisiais pirkimais ir darbuotojų įdarbinimo procedūromis, kad pateiktos rekomendacijos, kuriomis siekiama toliau tobulinti vidaus procesus. Tačiau, kaip pažymima EP rezoliucijoje, nebuvo rekomenduota jokių LRT finansavimo modelio, valdymo struktūros ar vadovybės pakeitimų ar prašyta kokio nors politinio ar institucinio įsikišimo šiuo klausimu. Taip konstatuota, kad valdančiųjų vykdomos teisėkūros iniciatyvos nėra pagrįstos LRT audito rezultatais.
Svarbiausia, kad EP pažymėjo, jog nei audito rekomendacijomis, nei jokiais kitais argumentais negalima pateisinti Lietuvos Konstitucijai ir Europos žiniasklaidos laisvės aktui prieštaraujančių teisėkūros priemonių. Kitaip tariant, kad ir ką besakytų manipuliuodami LRT audito išvadomis valdantieji, tai negali pateisinti nei skubos procedūros priimant LRT įstatymo pakeitimus, nei tų pakeitimų turinio, prieštaraujančio Konstitucijai ir ES teisei.
Šis tekstas – asmeninė jo autoriaus (-ės) nuomonė. LRT.lt portalo rubrikoje „Pozicija“ publikuojamos politinės ar kitos tematikos nuomonės. Publikavimo taisykles galite rasti čia.
