Kokį planą valdantieji turi Lietuvos ateičiai, jei viskas, ką girdime, – tai ketinimai numušti baigiamųjų egzaminų vertinimo kartelę ir įstatymu įtvirtinti principą, kad ministerijų viceministrams bei kancleriams nereikės aukštojo išsilavinimo?
Per metus girdėjome daugiau kaltinimų buvusiai valdžiai nei dabartinės valdžios pasiūlymų, kaip pasiekti, kad jaunuoliai Lietuvoje turėtų geresnius rezultatus. Vasarą matėme +10 balų prie baigiamųjų egzaminų, o dabar – ketinimus brandos egzaminų išlaikymo kartelę sumažinti nuo 35 iki 25 taškų iš 100. Kitaip tariant, nuo ketverto dešimtbalėje sistemoje, kurį visi suprantame kaip teigiamą balą, iki dvejeto–trejeto.
Daug kalbama, esą kartelė buvusi pakelta. Nors ne kartą aiškinau, kad pasikeitė skaičiavimo sistema ir egzaminų struktūra, suprantu, kad vien faktai ne visada įtikina. Todėl dalinuosi matematikos profesorių paaiškinimu.
„Argumentai, kad kartelė žymiai ir labai staiga pakilo, taip pat niekiniai. Nuo 1994 m. ketvertas laikomas patenkinamu pažymiu, o mažesni pažymiai – ne. Tai išreiškus procentais (ir suapvalinus) gauname, kad mokinys, surinkęs 35 proc. taškų, turėtų gauti ketvertą (patenkinamas pažymys, išlaikyta). O 16 proc. atsirado dėl to, kad kažkada buvo sujungti A ir B lygio egzaminai į vieną (o mokytis vis tiek buvo galima skirtingais lygiais). Egzaminą turėjo sudaryti 40 proc. taškų, skirtų B lygiui. O kad B lygio mokiniai išlaikytų, jie turėjo surinkti 40 proc. jiems skirtų taškų. Tai yra 0,4 × 0,4 = 0,16. Taip ir atsirado ta 16 proc. išlaikymo riba“, – teigia teksto autoriai Vilija Dabrišienė ir Antanas Apynis.
Apmaudu, kad manipuliuojama ir užsienio praktika. Pavyzdžiui, dažnai minima Estija, esą ten egzaminų kartelės kitokios. Tačiau reikia suprasti, kad Estijoje pati švietimo architektūra iš esmės kitokia: stojant į gimnaziją būtina išlaikyti tris egzaminus, įskaitant matematiką, o tie, kurie slenksčio neperžengia, renkasi profesinį kelią.
Mes negalime paimti vieno rodiklio iš kitos valstybės ir tikėtis tapačių rezultatų. Lietuvos sistemos derinimas prie žemiausių rezultatų nėra kelias į kokybės gerinimą.
Dėl +10 balų
Prieš kelias dienas pasiekė dar viena naujiena.
„Atestatas atrodys gražiai“, – sako švietimo viceministras, komentuodamas, kad realybėje kitąmet bus atimta 10 balų iš šiemet baigusių abiturientų. Tai reiškia: jeigu šiemet jie nestojo su pagerintais balais, kitąmet jie stos jau su faktiniais balais, nors atestate liks įrašyti rezultatai su +10 balų.
Nuo pradžių TS-LKD įspėjome, kad +10 sukels sąmyšį, konkurencinius iššūkius ir lūkesčius ateičiai. O dabar siūlomas -10 balų tik įrodo, kad priimtas politinis sprendimas kartelę nuleisti iki 25 iš 100, t. y. iki silpno trejeto dešimtbalėje sistemoje, nors viešojoje erdvėje tokie ŠMSM sprendimai sulaukia gausios kritikos.
Valdžios sprendimas mažinti egzaminų kartelę yra žalingas – neatsakingas tiek valstybės ateičiai, tiek patiems jaunuoliams. Daugybė mokytojų ir mokyklų vadovų pabrėžia, kad toks sprendimas demotyvuoja ir neišsprendžia problemos iš esmės. Jis siunčia signalą, kad tiems, kuriems sekasi prasčiau, stengtis nebereikės, nes jiems arba kas nors pridės 10 balų, arba kartelė bus dar sumažinta. O kryptingų sprendimų, kaip ant išlaikymo ribos balansuojantiems ar silpniau besimokantiems padėti pasiekti bent minimalų žinių lygį, – stokojama.
Baigiamieji ir stojamieji egzaminai
Viešojoje erdvėje dažnai suplakami du skirtingi dalykai, tad svarbu juos atskirti – neretai minimas ir matematikos egzaminas.
Norint įgyti vidurinį išsilavinimą, reikia išlaikyti du egzaminus: privalomą lietuvių kalbos ir vieną pasirenkamąjį. Orientaciškai – ketvertui.
Norint stoti į aukštąją mokyklą, reikia išlaikyti tris egzaminus: lietuvių kalbos ir matematikos privalomus bei vieną pasirenkamąjį. Taip pat orientaciškai – ketvertui.
Vasarą girdėjome teiginį, kad negalima „užverti durų“ į aukštąją mokyklą. Tačiau, patinka tai ar ne, akademiniai gebėjimai yra pagrindas toms durims atverti. Todėl valstybės pareiga – ieškoti būdų, kaip pasiekti kuo geresnius rezultatus.
Ką daryti?
Ministerija turi visus duomenis, kaip mokiniai mokosi po 4, 8 ir 10 klasės. Būtent čia reikia nukreipti energiją ir pastangas – nustatant, kas neveikia. Konservatorių Vyriausybės metu buvo sukurtas matematikos stiprinimo planas. Ar jis tęsiamas?
Galbūt reikia svarstyti ir mažiau populiarius sprendimus – nebebijoti, kad silpniau besimokantiems mokiniams gali tekti kartoti kursą. Suprantu, kad nuo senų laikų tai skamba nepatraukliai, tačiau gal svarbiau sustiprinti jaunuolių gebėjimus nei galvoti, kad tai būtų tarsi neigiamas nuosprendis?
Taip pat galima svarstyti profesinėse mokyklose besimokančių jaunuolių vidurinio išsilavinimo įgijimo klausimą – gal palikti tik vieną privalomą lietuvių kalbos egzaminą arba ieškoti kitų sprendimų, nes šie jaunuoliai įgyja profesinę kvalifikaciją.
Reikia orientuotis į perspektyvą. Pavyzdžiui, matematikos gebėjimai pagal 10 klasės rezultatus trečius metus iš eilės gerėja – nuo 71 proc. iki 82 proc. Tad ne gąsdinti, kad egzaminų neišlaikys 40–90 proc., o žiūrėti, kas veikia, ir tai plėsti.
Ir galiausiai – egzaminų užduotys. Jas reikia tobulinti, kad būtų korektiškos, pakankamai slenkstinės ir atitiktų tai, ko mokomasi mokykloje.
„Lietuvos ateitis priklauso nuo mūsų vaikų ir jaunimo žinių. Moderni, konkurencinga, atvira ir gebanti atsakyti į iššūkius“, – skelbiama šios Vyriausybės programoje. Mažindami reikalavimus tokių tikslų nepasieksime.
Šis tekstas – asmeninė jo autoriaus (-ės) nuomonė. LRT.lt portalo rubrikoje „Pozicija“ publikuojamos politinės ar kitos tematikos nuomonės. Publikavimo taisykles galite rasti čia.
