Jau penktą kartą Lietuvoje vyksta rinkimai į Europos Parlamentą. Vėl ketiname išrinkti geriausius, tuos, kuriems patikėsime dalyvauti Europos valdyme. Tuo pačiu prognozuojamas žemas rinkėjų aktyvumas, kuris pristatomas kaip tam tikra neišvengiamybė, kaip blogas oras, mokesčiai ar sloga.
Tačiau, kaip dažnai partijų atstovai savo rinkiminėse kampanijose įgarsina svarbiausią ir galutinį rinkimų tikslą – dalyvauti įtvirtinant Europos Sąjungos vertybes, tokias kaip „neliečiamos ir prigimtinės žmogaus teisės, taip pat laisvė, demokratija, lygybė ir teisinė valstybė“? Ar apskritai girdime apie tai kalbant?
Jeigu siekiama rinkėjų aktyvumo, turime pareigą suprantamai išaiškinti, kokia tai atsakomybė, garbė, netgi privilegija savo kukliais žmogiškais sugebėjimais prisidėti prie demokratijos plėtros, svarbiausių bendražmogiškų vertybių įgyvendinimo visoje margaspalvėje Europoje. Kaip tik šito labiausiai ir pasigendama.
Vietoje to girdime įvairiausius populistinius nusišnekėjimus, kurie rodo, kad pats kandidatas nesuvokia, kur kandidatuoja, kad tai, apie ką jis šūkauja, nėra EP misija ir kad EP nedubliuoja Lietuvos Vyriausybės ar savivaldybių lygio sprendimų. Štai tik kai kurie nusišnekimo pavyzdžiai:
„įjungs STOP biudžeto lėšų taškymui“
„sustabdysime genderizmo ir translytiškumo ideologijos diegimą valstybėje ir propagandą
mokyklose“
palaikys „griežtą kovą su nusikalstamais narkotikų platinimo ir pedofilijos tinklais“
įtvirtins „tiesioginę demokratiją, kai žmonėms svarbūs sprendimai iš tikrųjų priimami referendumu“
Kaip tokie ir panašūs kliedesiai koreliuoja su pagrindinėmis aukščiau pacituotomis ES vertybėmis? Turbūt niekaip. Panašu, kad šie asmenys dar net patys sau nėra išsiaiškinę, kas yra demokratija, kodėl tai yra vertybė, ir kodėl siekiant ją įtvirtinti būtina išeiti už savo provincialaus siaurakaktiško požiūrio ribų.
Čia pacituoti ir kiti panašūs lozungai yra ne kas kita, kaip bandymas pateisinti savo pačių ribotumą ir įtikinti save, kad viso to, ką Europa sukūrė per praėjusius 80 metų po karo, paskelbusi, kad žmogaus teisės yra visuotinės ir nedalomos, o žmogaus teisių pirmumo principas yra pagrindinis principas siekiant šalinti bet kokią diskriminaciją ir nelygybę, – taigi, įtikinti save ir kitus, kad viso to tiesiog nėra ir eiliniam šių partijų ir partijėlių superprotui nereikia nieko išmoti. Tačiau mes visi ir kiekvienas turime pagreitintu tempu, skubiai mokytis pamokas, kurias praleidome būdami sovietų imperijos sudėtyje tam, kad Europą sukrėtusios pereito amžiaus tragedijos nesikartotų.
Esant tokiam status quo nė kiek nekeista, kad piliečiai, pasiskaitę ir pasiklausę tokių ir panašių „minties skrydžių“, tiesiog numoja ranka, daugiau nebesigilina ir tiesiog neina balsuoti.
Taigi, iš tiesų, ar turime pozityvių pavyzdžių – ambicingų tikslų, žvilgsnio apimančio platų visos Europos horizontą, aiškaus suvokimo, jog žmogaus teisės yra visuotinės ir nedalomos, konkrečiai įsipareigojant tam tikroms dėl istoriškai susiklosčiusių aplinkybių diskriminuojamoms asmenų grupėms. Džiugu pastebėti, jog tokių vis dėlto yra. Nors jų balsus vis dar užgožia bet kokiam progresui besipriešinančių rėksnių chorai. Leisime sau pacituoti keletą viltį teikiančių programų pavyzdžių:
„Lyčių lygybė. Nė viena ES valstybė narė jokioje srityje nėra visiškai pasiekusi lyčių lygybės, nepaisant to, kad moterų ir vyrų lygybė yra viena pagrindinių ES vertybių, įtvirtinta Sutartyse ir ES Pagrindinių teisių chartijoje.“
„suvienodinti seksualinio smurto ir smurto lyties pagrindu terminus visoje ES, ypač išprievartavimo, kaip sekso be sutikimo, sąvoką (ang. rape as the absence of consent)“.
„skatinti diegti visapusį mokslu grįstą lytinį švietimą, kuris padeda jauniems žmonėms užmegzti pagarbius santykius ir veikia kaip prevencijos priemonė žalingoms stereotipizuotoms lyčių normoms.“
„Visų šeimų pripažinimas – bet kurioje narėje sudaryta santuoka ar partnerystė turi būti pripažįstama visoje ES, o homofobiški įstatymai traktuojami kaip teisės viršenybės principo pažeidimai“.
„diegti dalijimosi sprendimus ir stabdyti perteklinį vartojimą – tvarumas turi virsti ne prabangos, o kasdienybės dalimi.“
Per likusį, kad ir trumpą laiką kviečiame atsakingai pasirinkti tuos, už kuriuos atiduosime savo balsą Europos Parlamento rinkimuose, ateiti prie balsadėžių ir atlikti savo pilietinę pareigą. Nes nuo to viskas prasideda. Tikėkime, kad išsirinksime geriausius, kurie per ateinančią kadenciją padės mums visiems geriau suvokti save Europoje ir ES kaip didžiulį ambicingą mūsų visų bendrą projektą.
Šis tekstas – asmeninė jo autoriaus (-ės) nuomonė. LRT.lt portalo rubrikoje „Pozicija“ publikuojamos politinės ar kitos tematikos nuomonės. Publikavimo taisykles galite rasti čia.
