Lietuvos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategijos įgyvendinimo planas – patvirtintas Vyriausybės posėdyje. Ilgai lauktas sprendimas sveikintinas. Visgi planas skirtas 2023-2025 m. laikotarpiui, o mes jau žengiame į 2023 m. paskutinį ketvirtį be jokių konkrečių veiksmų ar rezultatų. Deja, bet dabartinės geopolitinės realijos neleidžia mums tiek laiko laukti, kai turime tiek daug pasiryžusių veikti nevyriausybinių organizacijų (NVO).
Vyksta karas, o mes turime tik planus
„Piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategijos“ 2023–2025 m. įgyvendinimo plano tikslas – užtikrinti, kad ne mažiau nei 56 proc. Lietuvos gyventojų 2026 metais būtų pasiruošę ginti valstybę, t.y. būtų išklausę kursus ar mokymų programą išgyvenimo, atsparumo ar kitomis temomis, žinotų, kaip evakuotis ar kokias atsargas laikyti namuose. Mūsų kaimynystėje vyksta kariniai veiksmai, Lietuva vis dažniau patiria hibridines atakas, tad delsti ilgiau nebegalime.
Rengtis būtina dabar – taikos bei stabilumo metu, jog ištikus krizei ar ekstremaliai situacijai jau žinotume, ką daryti, būtume įsivertinę savo resursus ir pajėgumus. Tuoj įžengsime į paskutinį šių metų ketvirtį, o turime tik įgyvendinimo planą. Jam sėkmingai įgyvendinti kaip niekada svarbūs koordinuoti veiksmai.
Į strategijos planų kūrimą buvo įtraukti įvairūs partneriai, tarp jų – ir NVO. Tačiau partnerystė su valstybės institucijomis ir atsakomybių prisiėmimas ties tuo baigtis neturėtų – NVO ir toliau turi užimti svarbų vaidmenį įgyvendinant strategiją ir esant poreikiui koreguojant strategijos veiklas. Juk tam, kad visuomenė veiksmingai įsitrauktų į neginkluotą šalies gynybą, svarbu stiprinti jos atsparumą, kritinį mąstymą ir pilietinę valią, suteikti pilietinio pasipriešinimo žinias bei ugdyti praktinius įgūdžius. Tai gali ir nori padėti daryti NVO, tačiau be koordinuoto visų partnerių veikimo – rezultatai nebus tokie sėkmingi.
Adaptuoti skirtingoms visuomenės grupėms
Ruoštis turime įvairioms grėsmėms – nebūtinai konvencinėms, bet ir hibridinėms ar asimetrinėms grėsmėms, kitiems pavojams, kurie galėtų pakenkti mūsų valstybės saugumui. Dėl grėsmių įvairovės reikalingi ir skirtingi pilietinio pasipriešinimo būdai: mokantys rašyti, filmuoti ar fotografuoti užsienio spaudai teiktų naujienas, savanoriai humanitarinėse organizacijos nukentėjusiems ruoštų šiltą maistą ir aprūpintų būtinomis priemonėmis, būtų teikiama emocinė ir psichologinė pagalba, konsultacijos ir t.t.
Kadangi NVO veikia „minkštosios galios“ principu, tokios neginkluoto pilietinio pasipriešinimo formos ir būdai, be kita ko, yra ir labiau priimtinos plačiajai visuomenei. Todėl svarbu kuo skubiau sistemiškai įveiklinti nevyriausybines organizacijas, pavyzdžiui, įtraukti jas į skirtingoms visuomenės grupėms adaptuotų mokymų ar kitų pasirengimo programų kūrimą ir įgyvendinimą bei kt.
Tai, kas tinka jaunimui, nebūtinai tiks senjorams, o specifinių poreikių turi ir žmonės su negalia bei kitos visuomenės grupės. Juk nėra siekiama sukurti tik gražiai „ant popieriaus“ atrodantį planą ar užsidėti varnelę, jog „įgyvendinome“ – mes norime pasiekti realių rezultatų, todėl svarbu atsižvelgti į skirtingų grupių poreikius bei galimybes.
Be to, neužtenka tik nuotolinių ar vienkartinių mokymų – siekiant tinkamai paruošti piliečius, reikia gyvų ir nuolatinių susitikimų. Procesas privalo būti tęstinis – tik tokiu būdu galime realiai pasiekti strategijos tikslų iki 2035 m.
Dauguma NVO gali skirtingai prisidėti
Nacionalinės NVO koalicijos atlikta nevyriausybinių organizacijų žvalgomoji apklausa atskleidė, jog daugiau nei 95 proc. apklaustųjų trūksta žinių ar mokymų, ką reikėtų daryti krizės ar karo atveju. Tačiau padėti tikrai galime – nevyriausybinės organizacijos vienija bendruomenes visuose Lietuvos miestuose, turi pasitikėjimą regionuose ir gali pasiekti įvairiausias visuomenės grupes. Gebėjimas bendram tikslui suvienyti daugybę skirtingų piliečių ir yra stiprioji NVO pusė.
O svarbiausia, kad net 80 proc. apklaustų organizacijų atsakė, jog sutiktų organizuoti ar prisidėti prie pilietinio pasipriešinimo mokymų įgyvendinimo. Tad svarbu to ir imtis – išnaudoti jau vykdomas piliečių rengimo iniciatyvas, finansuoti NVO atsparumo projektus bei kviesti partnerius bendradarbiauti.
Nors NVO sektorius yra pasiruošęs ir turi galimybių pasiekti didelį kiekį žmonių, jis negali veikti vienas. Lygiai taip pat, kaip to negali padaryti ir vienos pačios valstybinės institucijos, savivaldybės ar kitos organizacijos. Norint kuo skubiau pasiekti realių rezultatų, svarbu bendradarbiauti ir veikti išvien jau šiandien. Laiko laukti nebėra.
Šis tekstas – asmeninė jo autoriaus (-ės) nuomonė. LRT.lt portalo rubrikoje „Pozicija“ publikuojamos politinės ar kitos tematikos nuomonės. Publikavimo taisykles galite rasti čia.
