Daugiau nei metus Europoje vyksta karas. Ne tik Ukraina, bet ir visa Europa yra apimta šios didžiulės geopolitinės krizės mūsų žemyne.
Tokios krizės akivaizdoje Europai reikia strategijos, kaip nuo karo pereiti prie tvarios taikos. Tam tikrai netinka tai, ką siūlo kai kurie lyderiai: laikinas paliaubas, derybas dėl taikos pagal Minsko susitarimų pavyzdį. Tai tik suteiktų autoritariniam režimui galimybę pailsėti, atsigauti ir grįžti su nauja agresija. Mums reikia strategijos, kaip pasiekti, kad galų gale tvari, ilgalaikė taika įsivyrautų Europos žemyne.
Norint pasiekti tvarią taiką Europoje, labai svarbu suprasti, kodėl tokia taika šiuo metu mums yra nepasiekiama.
Rusijos, vadovaujamos autoritarinio Kremliaus režimo, agresija neabejotinai yra pagrindinis veiksnys, sugriovęs taiką ir grąžinęs karą į Europos žemyną. Šis režimas, o ne kas nors kita, kelia nuolatinę grėsmę taikai Europoje. Mes galime ir turime sustiprinti savo karinius atgrasymo ir gynybos pajėgumus, tačiau autoritarinė Rusija visada išliks esminė grėsmė saugumui ir taikai ne tik Europoje, bet ir už jos ribų.
Todėl mūsų tvarios taikos strategijoje daugiau dėmesio turėtų būti skiriama ne tik kariniam atgrasymui ir gynybai nuo šios grėsmės, bet ir politiniam tokio grėsmės šaltinio pašalinimui. Dar kartą yra verta pabrėžti, – Rusijos autoritarizmas yra nuolatinė grėsmė visam Europos kontinentui. Tuo tarpu pasaulio istorija pateikia akivaizdžius įrodymus, kad demokratinės valstybės nekariauja viena prieš kitą. Taigi raktas į tvarią taiką Europos žemyne yra demokratijos plėtra į kontinento rytinius pakraščius, ir į tą pačią Rusiją. Tvarios taikos Europos kontinente architektūra yra galima tik tokia: demokratijų Europa – tik tai yra tvarios taikos Europa.
Taigi po karo Europos žemyne bus įmanoma įtvirtinti tvarią taiką tik tuo atveju, jeigu Rusijai, pralaimėjusiai karą, bus padėta transformuotis nuo autokratijos į normalią demokratiją. Todėl turime suprasti, kad demokratija Rusijoje yra labai svarbi ne tik jos piliečiams, bet ir visam Europos žemynui, įskaitant Europos Sąjungą.
Kai kas teigia, kad demokratija Rusijoje yra neįmanoma, nes ji niekada nebuvo demokratinė valstybė. Tačiau toks požiūris yra klaidingas ir gali būti paneigtas racionaliais argumentais. Tereikia prisiminti devintojo dešimtmečio viduryje Sovietų Sąjungoje (Rusijoje) vykusią perestroiką, kai didžiulėmis demonstracijomis Rusijos piliečiai įrodė, kad ir jie trokšta demokratijos bei normalios europietiškos valstybės.
Rusijos piliečių pastangoms transformuoti savo šalį į demokratiją nepakaks vien tik pašalinti V. Putiną iš valdžios. Rusijos visuomenė turės praeiti visą „deputinizacijos“ procesą, turės atsikratyti nostalgijos prarastai ankstesnės imperijos „šlovei“ ir turės atsisakyti svajonės ją atkurti. Ši svajonė pavertė Rusiją nusikalstama tarptautine agresore. Rusijos visuomenė turės išmokti gyventi su nauja svajone – svajone tureti galimybę džiaugtis normaliu gyvenimu pačioje Rusijoje.
Europos Sąjunga gali padėti Rusijos visuomenei šiame nelengvame deputinizacijos ir transformacijos kelyje. Vardan to ES privalo turėti visaapimančią ir ilgalaikę strategiją, kaip paremti Rusijos piliečius siekiant titaniško Rusijos transformacijos tikslo. Tokia parama bus ypatingai svarbi ne tik kitokios Rusijos ateičiai, bet ir pačios Europos Sąjungos saugumui bei tvariai taikai žemyne.
Siekdama tvarios taikos Europos žemyne, ES turi parengti bendrą strategiją, kuri apimtų įvairias konkrečias strategijas su konkrečiais ilgalaikiais tikslais ir uždaviniais. Šias strategijas galima būtų suskirstyti į dvi grupes: pirma grupė, kaip ES gali padėti Rusijos žmonėms atsisakyti svajonės atkurti imperiją, ir, antra, kaip ES gali padėti Rusijos žmonėms sukurti naują svajonę džiaugtis normaliu gyvenimu pačioje Rusijoje.
Esminės strategijos, kurios padėtų Rusijos žmonėms atsisakyti svajonės atkurti imperiją, yra tokios:
• Visiškas Rusijos kariuomenės pralaimėjimas Ukrainoje su Krymo bei Donbaso išlaisvinimu. Tai priklausys tik nuo Vakarų gebėjimo suteikti pakankamai ginklų tokiai pergalei. Toks pralaimėjimas bus ir imperinės svajonės pralaimėjimas. Tai gali lemti ir Kremliaus režimo žlugimą, o tai atvertų galimybę tikroms permainoms Rusijoje.
• Tarptautinis tribunolas karo agresijai, karo nusikaltimams ir nusikaltimams žmoniškumui tirti. Rusijos žmonės privalo pamatyti visą nusikaltimų žiaurumą, kuriuos Kremliaus režimas vykdė Rusijos piliečių vardu, prisidengdamas imperinės svajonės gyvybingumu. Tai leis Rusijos visuomenei suvokti savo moralinę atsakomybę ir pradėti deputinizacijos procesą. Toks tribunolas turėtų tapti pirmuoju žingsniu Rusijos visuomenei pasukant gilios savianalizės ir moralinio apsivalymo bei sveikimo keliu. O tai bus svarbiausia užduotis bendroje Rusijos valstybės ir visuomenės transformacijos strategijoje.
• Ukraina turi neatidėliojant tapti NATO nare. Labai svarbu, kad Rusijos žmonės, įskaitant tuos, kurie vis dar puoselėja svajones atkurti imperiją, gautų aiškią ir ryžtingą žinią iš Vakarų: Ukraina pasirinko Vakarų pusę ir Rusijos visuomenė turi priimti šią naują tikrovę. Tai prisidėtų prie Rusijos visuomenės gijimo proceso, padėtų jai įveikti skausmingą ir pavojingą poimperinį sindromą. Taigi Ukrainos narystė NATO yra būtina ne tik pačios Ukrainos saugumui, bet ir Rusijos visuomenės transformacijai. „Pilkojoje zonoje“ likusi Ukraina visuomet kels pavojingą pagundą Rusijos visuomenei vėl iš naujo pasiduoti imperinei nostalgijai. Tai yra dar viena priežastis, kodėl Ukrainos narystė NATO yra būtina visai Europai.
Kaip ES gali padėti Rusijos žmonėms sukurti naują normalaus gyvenimo pačioje Rusijoje svajonę?
• Ukrainos sėkmė gali būti įkvėpimo šaltinis pertvarkai Rusijoje. Ukrainos sėkmę apibrėš ne tik pergalė kare ir spartus pokario atkūrimas, bet ir ambicinga ES plėtra, suteikianti galimybę Ukrainai per artimiausius kelis metus tapti Europos Sąjungos nare. Po Šaltojo karo nė viena šalis iš buvusio „socialistinio bloko“ nepasiekė sėkmės savarankiškai, pati viena, be integracijos į Vidurio Europos ir Baltijos šalių sėkmė buvo pasiekta tik todėl, kad joms buvo pasiūlyta ambicinga Europos integracijos darbotvarkė. Tai buvo ilgalaikė ES strategija išnaudoti savo minkštąją plėtros galią ir taip įtvirtinti demokratiją bei gerovę poimperinėse teritorijose. ES turėtų pakartoti šią sėkmės kaimynystėje kūrimo patirtį, šį kartą ją išplėsdama į Ukrainą (ir Moldovą). Ukrainos sėkmės pavyzdys yra pagrindinis veiksnys, kuris gali įkvėpti ir Rusijos žmones sekti tuo pačiu demokratinio vystymosi keliu, kurį yra pasirinkusi ir Ukraina. Rusijos žmonių naujai svajonei gyventi normalų gyvenimą pačioje Rusijoje reikia įkvėpimo, o Europos Sąjunga, kurdama Ukrainos sėkmės pavyzdį, gali jį suteikti. Ukrainos ES narystė ir Rusijos transformacijos perspektyvos yra labai tampriai susiję, todėl Europos Sąjunga turėtų vėl imtis įgyvendinti ambicingą plėtros strategiją.
• Europos Sąjungos ir demokratinės Rusijos (po Putino) būsimųjų santykių strategija yra reikalinga dabar. ES turi nedelsdama parodyti Rusijos žmonėms, kad po to, kai jų šalis vėl taps demokratiška, ES suteiks ženklią paramą normaliam gyvenimui Rusijoje atkurti. Net ir nepasiūlydama demokratinei Rusijai narystės ES, Europos Sąjunga turi brėžti perspektyvą, kad demokratinei Rusijai bus suteikta galimybė naudotis pagrindinėmis ES politikos priemonėmis, pavyzdžiui, laisvosios prekybos susitarimais, beviziu režimu ir partneryste modernizacijos srityje. Ši ES ateities santykių strategija turėtų būti suformuluota dabar, bendradarbiaujant su Rusijos opozicijos ekspertais, tokiu būdu siekiant padėti formuotis Rusijos žmonių svajonei po šalies transformacijos džiaugtis normaliu europietišku gyvenimo būdu. Po Rusijos posūkio link demokratijos ši ES strategija turėtų būti pradėta nedelsiant įgyvendinti, nes ji padės stabilizuoti ir plėtoti jauną bei trapią, tik ką atkurtą demokratiją Rusijoje. Po Antrojo pasaulinio karo Jungtinės Valstijos laikėsi panašaus požiūrio ir įgyvendino Maršalo planą, siekdamos padėti stabilizuoti trapias pokario demokratijas Vakarų Europoje.
Tai yra svarbiausios strateginės politikos kryptys, kurias ES turi įgyvendinti siekdama atkurti tvarią taiką Europos žemyne. Viskas prasideda nuo Ukrainos pergalės kare ir Ukrainos sėkmės kūrimo, o baigiasi Rusijos transformacija į normalią, europietiško tipo valstybę. Tai turėtų būti svarbiausias Europos Sąjungos strateginis interesas. Pasiekti tvarios taikos Europoje neįmanoma be Ukrainos žmonių drąsos ir Rusijos piliečių ryžto transformuoti savo šalį į normalią, europietišką valstybę. ES turi turėti strategiją, kuri padėtų ir Ukrainos sėkmei, ir Rusijos opozicijai ruoštis pertvarkai.
Tvirta taika Europos žemyne reikalauja rytinės žemyno dalies tektoninės geopolitinės rekonstrukcijos: demokratija Ukrainoje turi būti apginta nuo Rusijos autoritarizmo ir demokratija turi plėstis į Rusiją bei Baltarusiją. Pagrindiniai tokios rekonstrukcijos bruožai buvo aprašyti aukščiau. Šiai rekonstrukcijai įgyvendinti reikia tikros geopolitinės Europos Sąjungos lyderystės. Todėl ES pagaliau turi pradėti koncentruotis į savo „strateginę atsakomybę“ už tvarią taiką Europos žemyne, o ne į tariamą ir apgaulingą Europos „strateginę autonomiją“.
Šis tekstas – asmeninė jo autoriaus (-ės) nuomonė. LRT.lt portalo rubrikoje „Pozicija“ publikuojamos politinės ar kitos tematikos nuomonės. Publikavimo taisykles galite rasti čia.
