Antradienį pristatyta dvejus metus ruošta mokesčių reforma, kuri Seimui bus teikiama gegužės mėnesį. Nors sakoma, kad reforma brendo dvejus metus, atrodo, kad ji paskubomis surašyta per dvi savaites, siekiant patenkinti lobistų, atstovaujančių stambiam verslui, interesus. Akivaizdu, kad našta vėl krinta vidurinei klasei, t. y. vidutines pajamas uždirbantiems gyventojams, o daugiausia uždirbantiems mokesčiai mažėja. Nors visa Vakarų Europa eina progresinių mokesčių keliu, Vyriausybė siekia ir toliau didinti socialinę atskirtį Lietuvoje, taip pat didinti ir taip daug uždirbančių gyventojų pajamas ir mažinti jų prisidėjimą prie valstybės gerovės.
Finansų ministerija antradienį pristatė mokesčių reformą, pagal ją individualią veiklą vykdantiems gyventojams gyventojų pajamų mokesčio tarifas didėtų nuo 17 proc. iki 20 proc.; sumažinamas prezumpcinių sąnaudų dydis nuo 30 proc. iki 20 proc; „Sodros“ įmokos būtų mokamos nuo 90 proc. apmokestinamųjų pajamų (dabar jos mokamos nuo 50 iki 100 proc. apmokestinamųjų pajamų); bendras gyventojų metines pajamas, siekiančias nuo 60 iki 120 vidutinių darbo užmokesčių (dabar – apie 101–201 tūkst. eurų), siūloma apmokestinti papildomu 5 proc. mokesčiu; daugiau nei du kartus – nuo 45 tūkst. iki 20 tūkst. eurų – mažinama metinių pajamų riba dirbantiems su verslo liudijimu ir pan.
Pristatydama reformą, finansų ministrė Gintarė Skaistė individualią veiklą vykdančius asmenis išvadino gyvulių ūkiu. Peržengtos ne tik etikos ir padorumo, bet ir elementaraus realybės suvokimo ribos.
Finansų ministerija nori sulyginti tuos, kurie dirba pagal darbo sutartį, ir tuos, kurie vykdo individualią veiklą. Sako, kad pastarųjų mokestinė našta yra per maža, nesiekianti tos, kuri nustatyta darbo santykiams. Noriu paklausti, ar finansų ministrė, ruošdama reformą, turėjo omenyje tai, kad individuali veikla pagal pažymą ir darbo santykiai yra iš esmės bet kokiu aspektu vienodos sritys? Individuali veikla pagal pažymą – jokių socialinių garantijų, stabilių pajamų, sudėtingos galimybės gauti bankų finansavimą, neapmokamos atostogos, tai vieno žmogaus veikla, kuria jis pats save ir išsilaiko.
Darbo santykiai – visos socialinės garantijos, garantuotas stabilus mėnesinis darbo užmokestis, apmokamos atostogos, stabilus bankų finansavimas geresnėmis sąlygomis ir pan. Akivaizdu, kad individuali veikla savo esme yra daug rizikingesnis pajamų šaltinis nei darbo santykiai, kur esi garantuotas tiek dėl savo pajamų, tiek dėl socialinių garantijų.
Normalu, kad, esant didesnei rizikai, įsijungia ir valstybės lengvatinis mechanizmas, sudarantis galimybę sumokėti bent kiek mažiau mokesčių. Tačiau dabartinė Finansų ministerija į tai dėmesio nekreipia ir tarp šių sričių deda lygybės ženklą. Kodėl ji tai daro, nors mainais už didesnius mokesčius jokių socialinių garantijų, atostoginių ir kt. individualią veiklą vykdantiems žmonėms nesuteikia.
Identiškos nuomonės yra ir Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos vadovė Dalia Matukienė: „Čia yra nesulyginami dalykai, nes žmogus, kuris dirba pagal darbo sutartį, turi kokią nors funkciją, ją atlieka ir visiškai nesirūpina ir nesijaudina, kaip tas verslas vyksta, ar imamos paskolos, ar yra užstatomas turtas, galų gale – jiems nėra atsakomybės už dirbančius žmones.“
Ką gali nulemti tokios reformos ir kokius padarinius sukurti? Akivaizdu, kad reforma itin neigiamai paveiks ir taip dabartinės infliacijos kontekste sunkiai pragyvenančius, vidutines pajamas uždirbančius asmenis, smulkaus ir vidutinio verslo atstovus. Ar taip Finansų ministerija nori naikinti individualios veiklos sektorių ir visus pervilioti į darbo santykius 8–17 val. darbo režimu? Visuomenė yra gyvas organizmas ir prie pokyčių vienaip ar kitaip prisitaiko. Tiesa, tie pokyčiai ne visada atneša teigiamą naudą valstybei.
Labiausiai tikėtina, kad, siekdami išvengti didelės mokestinės naštos, gyventojai, kaip ir ankstesniais laikais, slėps dalį pajamų, gyvens šešėlyje. Nepanašu į 2023 m. Lietuvą, tiesa? Bet ši Vyriausybė, rodos, būtent to ir siekia.
Šis tekstas – asmeninė jo autoriaus (-ės) nuomonė. LRT.lt portalo rubrikoje „Pozicija“ publikuojamos politinės ar kitos tematikos nuomonės. Publikavimo taisykles galite rasti čia.
