Mes mėgstame tikėti, kad visi esame skirtingi, unikalūs. Tokių kaip mes – daugiau nėra. Tačiau tuo pat metu atrandame, kad kai esame būryje žmonių – esame linkę bendrauti su tais, kurie mums patinka, kurie mus supranta ir kuriuos suprantame mes patys. Ir, žinoma, kuo gausesnis yra žmonių būrys – tuo aiškesnės tampa panašių žmonių grupės.
Vienas iš įdomesnių psichologijos mokslo metodų, skirtų pažinti ne ryšius tarp atskirų savybių, bet būtent žmones, kokie jie yra kaip visuma, yra klasterinė analizė. Tai tiesiog skambus žodis, kuris įvardija žmonių sugrupavimą pagal pasirinktas savybes į tokias grupes, kuriose šie žmonės būtų tarpusavyje kuo panašesni.
Įprastai, kai tiriami žmonių asmenybės bruožai, kurie yra įgimti ir praktiškai nesikeičia visą mūsų gyvenimą, randamos trys arba keturios žmonių grupės. VDU mokslininkai siekė išsiaiškinti, ar savo asmenybės bruožais panašūs žmonės skirtingai užsiima aplinkosauginiu pilietiškumu ir kaip skirtingus žmones būtų galima paskatinti aktyviau rūpintis natūralia aplinka ir prisidėti prie ekologinių problemų sprendimo.
Reprezentatyvi septynių šimtų Lietuvos jaunų suaugusiųjų nuo 20 iki 39 metų amžiaus apklausa atskleidė, jog šiuos žmones galima patikimai suskirstyti į keturias grupes, o šios grupės išties skirtingai įsitraukia į aplinkosauginę veiklą.
Pirmosios grupės nariai yra itin atsparūs stresui ir mėgsta naujoves. Šiai grupei priklausantys jauni suaugusieji pasižymi ganėtinai geru išmanymu apie ekologiją, gerai supranta, jog reikia aktyviai spręsti šių dienų ekologines problemas.
Įdomu tai, jog nors ši grupė, lyginant su kitomis, nepasižymi stipriausiai išreikštomis gamtai draugiškomis nuostatomis, nėra didžiausi aktyvistai, tačiau yra labiausiai raštingi šiuo klausimu ir gausiausiai įsitraukia į konstruktyvų aplinkosauginį pilietiškumą – jie pokyčių siekia teisiniu keliu ir pro-aktyviais pilietiniais veiksmais. Šios grupės nariai yra labiausiai linkę keisti savo įsitikinimus, jei sužino ką nors naujo, kas lig šiol nesutapo su jų turima nuomone. Gebėjimas keisti poziciją paaiškėjus naujiems faktams – produktyvaus piliečio bruožas.
Antroji grupė – itin emociškai jautrūs, bet yra atviri naujoms patirtis, nors yra kažkiek linkę būti uždarais. Šiai grupei dažniau būdinga užsiimti aplinkosauginiu aktyvizmu. Nors ši grupė pasižymi vidutiniškai geromis aplinkosauginėmis žiniomis, jos narius sunku perkalbėti, net ir supažindinus su naujais faktais. Ši grupė nejaučia didelio poreikio mokytis apie aplinkosaugą, tad galima įtarti, kad jie mano, kad jie jau viską žino, ką tik reikia žinoti šiuo klausimu.
Tretieji – vidutiniškai pasižyminti visais bruožais ir turinti kiek didesnį emocinį atsparumą. Jų ekologijos žinios – pačios geriausios iš visų išskirtų grupių, jie taip pat yra vieni aktyviausių aktyvistų aplinkosaugos klausimais, turi labiausiai išreikštas teigiamas nuostatas į aplinkosaugą, tačiau stokoja įsitraukimo į aplinkosauginį pilietiškumą, kurio esmė – į problemą orientuotas pilietinis veikimas.
Paskutiniajai ketvirtajai grupei priklausantys asmenys linkę būti nesukalbamais ir greitai pradeda jaudintis dėl kylančių problemų. Jie taip pat nėra itin atviri naujiems dalykams, tad ir aplinkosaugos klausimais jie renkasi būti atsargesniais. Ši grupė žmonių pasižymi prasčiausiomis ekologijos žiniomis, mažiausiai palankiomis gamtai nuostatomis, tačiau yra pasirengę mokytis ir keisti savo įsitikinimus jiems pateikus faktus. Tiesa, jų ugdymasis ir ugdymas turi būti itin stipriai pagrįstas faktais, nes skambios frazės jų neįtikins.
Nederėtų manyti, kad viena ar kita iš išskirtų grupių su joms būdingais savitumais yra kažkuo geresnė ar blogesnė, nes mus visus vienija meilė gamtai ir noras spręsti aplinkos problemas. Šio tyrimo tikslas buvo pažinti žmones, suprasti jų motyvacijas ir kaip geriausia juos pasiekti. Tai dar vienas žingsnis link efektyvaus aplinkosauginio pilietiškumo vystymo Lietuvoje ir svetur.
Kad ir kuriai iš keturių išskirtų grupių save priskirtumėte – nuoširdžiai tikiu, kad mes visi norime mažiau taršos, būti sveikesniais ir gyventi darniai su gamta. Ir, supraskime, kad ir kokiais asmenybės bruožais mes pasižymėtume, veikiausiai geriausias būdas mums visiems kartu siekti švaresnio Pasaulio su kuo mažiau atliekų – ieškoti ir pasitikėti mokslo faktais, o ne skambiomis frazėmis ar bauginimais. Tik objektyviais faktais grįsti pilietiniai veiksmai mus nuves prie išties tvarios ateities.
Mokslinis tyrimas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis pagal priemonę Nr. 09.3.3-LMT-K-712 „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą,“ projekto numeris: 09.3.3-LMT-K-712-23-0014.
Šis tekstas – asmeninė jo autoriaus (-ės) nuomonė. LRT.lt portalo rubrikoje „Pozicija“ publikuojamos politinės ar kitos tematikos nuomonės. Publikavimo taisykles galite rasti čia.
