Pozicija

2021.06.16 12:46

Asta Katutė. Rengti šeimai – ne seksualizuoti. Atsakymas Jūratei Juškaitei

Asta Katutė, Humanitarinių mokslų daktarė, Rengimo šeimai asociacijos narė, Nacionalinio susivienijimo tarybos narė2021.06.16 12:46

Lytiškumas gali būti suprantamas kaip pagrindinė žmogaus buvimo dimensija, apimanti supratimą ir santykį su savo kūnu, emocijomis, meile, lytine tapatybe, intymumu, reprodukcija. Lytiškumas apima biologinį, socialinį, psichologinį, dvasinį, religinį, politinį, istorinį, etinį ir kultūrinį aspektus, kurie dinamiškai vystosi per visą žmogaus gyvenimą. 

Šiek tiek apie terminus. Lietuvoje įprasta vartoti sąvokas lytinis švietimas ir lytiškumo ugdymas. Nors kartais terminai naudojami kaip sinonimai, visgi jų turinys yra radikaliai skirtingas, nes yra skirtingas jų tikslas, kurį apsprendžia pasaulėžiūra.

Lytiškumo ugdymas akcentuojantis valingą meilę ir ilgalaikius ryšius tarp partnerių, pagarbą santykiuose atsirandančiai naujai gyvybei. Tad juo remiantis paaugliai skatinami susilaikyti nuo ankstyvų lytinių santykių iki bus pasiekta asmens branda, kada jaunas žmogus pajėgs įsipareigoti ilgalaikiams santykiams. Paaugliams kalbant apie kontracepciją, pateikiami ne tik jos privalumai, bet ir minusai – poveikio ribotumas, kylančias rizikas ir šalutinia poveikiai.

Lytiniu keliu plintančių ligų ir kitų neigiamų rizikingo lytinio elgesio pasekmių rekomenduojama išvengti susilaikant nuo pernelyg ankstyvų lytinių santykių. Susilaikymo nuo ankstyvų lytinių santykių principas remiasi tradicinėje lietuvių kultūroje išreikštu požiūriu į lytiškumą, neatsiejamą nuo doros matmens, jį palaiko ir didžioji dalis tėvų (2019 m. „Vilmorus“ bendrovės atlikta visuomenės nuomonės apklausa, užsakyta Vytauto Sinicos).

Tuo tarpu terminas lytinis švietimas naudojamas, kai kalbama apie saugaus sekso principą, t.y. lytiniai santykiai atsiejami nuo meilės ir reprodukcijos (dažnas lytinio švietimo terminas), pasitelkiant kontracepciją, kaip apsaugą nuo lytiškai plintančių ligų ir nėštumo. Kitaip tariant, tai nuo meilės atsietas saugus (be pasekmių) ir bevaisis seksas, nepririštas prie amžiaus ar brandos. Nesuveikus kontracepcijai, rizikingo lytinio elgesio pasekmes siūloma eliminuoti aborto pagalba.

Be to, ši paradigma siekia supažindinti moksleivius su lytinių orientacijų ir lyties tapatybių įvairove bei moraline prasme tai normalizuoti. Tokio požiūrio atsiradimą sąlygojo 20 a. septintojo deš. seksualinė revoliucija ir modernios kontracepcijos išradimas.

Pastaruoju metu lytinio švietimo apologetai vis dažniau naudoja sąvoką lytiškumo ugdymas, tuo padidindami sąvokų painiavą. Antai LRT portale Lietuvos žmogaus teisių centro komunikacijos vadovė Jūratė Juškaitė svarstė apie paauglių seksą ir lytiškumo ugdymą. Autorė save pristato, kaip vadinamojo visuminio lytiškumo ugdymo (– toliau VLU) (ang. Comprehensive sexuality education, trumpinys CSE), paremto Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) išleistomis lytiškumo ugdymo gairėmis, atstovę. Ji teigia, kad šis lytiškumo ugdymas yra visuminis, grįstas žmogaus teisėmis ir mokslu, neslepiantis informacijos ir ugdantis jaunuolių atsakomybę tiek už save, tiek už aplinkinius, lygiaverčių santykių šviesoje.

Tuo tarpu šiam požiūriui oponuojanti paradigma išvadinama itin socialiai konservatyvia ir grįsta religiniais principais. Palyginimas suponuoja, jog pastaroji remiasi ne mokslo įrodymais, bet atgyvenusiomis nuostatomis ir religinėmis dogmomis.

Kadangi man artimesnis tradicinis lytiškumo supratimas, pastebėsiu, jog ši paradigma neneigia nei gamtos, nei tiksliųjų mokslų faktų. Nemanome, pavyzdžiui, kad žemė yra plokščia, o pasitikime biologijos mokslo išvada, jog egzistuoja tik dvi lytys – vyrai ir moterys.

Kyla klausimas, kuri pusė remiasi mokslu grįstais argumentais, kai „žmogaus teisių“ aktyvistai pradeda įtikinėti, jos socialinė lytis nuo biologinės nepriklauso, jos gali skirtis, dar daugiau, gali su laiku keistis ir tikrai neapsiriboja vien vyru ir moterimi. O pačių lyčių šiuo metu, pasirodo, yra virš 70, ir jų sąrašas toli gražu ne baigtinis...

Pats terminas „ugdymas“, nurodo, jog omenyje turimas lavinimas, įgūdžių, gebėjimų ir vertybinių nuostatų formavimas. Ugdymo metu keičiamos asmenybės dorinės nuostatos, kurios formuoja elgseną. Ugdymo procese žinios apie dorines vertybes (tapusias įsitikinimais ir įpročiais) plečia individo sąmonę, intelektą. Taigi, ugdo etika, bet ne mokslo faktai.

Iš pateikto Jūratės Juškaitės apibrėžimo matyti, kad VLU tikslas yra jauno žmogaus edukacija apie su lytiškumu susijusias žmogaus teises. Kyla klausimas, kokios jos? Apie tai autorė nutyli, bet reikėtų įvardinti tai, kas Vakaruose, kalbant apie šią programą, jau sakoma atviru tekstu: teisė į laisvą malonumą (seksualinį) ir teisė į abortą.

Tęsiant kalbą apie mokslo įrodymus. Pagal Jungtinių Tautų Tarptautines technines rekomendacijas lytiškumui ugdyti, tik VLU programos vadinamos „pagrįstomis įrodymais“ (ang. „evidence–based“), tuo tarpu susilaikymu grįstos (ang. „abstinence“) – laikomos neveiksmingomis. Tokia retorika siekiama užkirsti kelią religiniu arba susilaikymo pagrindu paremtų programų sklaidai.

Dar daugiau, UNESCO rekomendacijose pastarosios įvardinamos netgi „žalingomis“ vaikams. Pasirodo, valios išstatymas prieš savo norus, žaloja asmenį, tad visi privalome kuo greičiau išlaisvinti varžomą vaikų seksualumą…

Neseniai atliktas didelės apimties mokslinis tyrimas, vertinant minėtų VLU programų, taikomų JAV ir kitose šalyse, efektyvumą (Ericksen, Weed, 2019). Pagal patikimus kriterijus išskaidžius programų rezultatus buvo nustatyta, jog mokymai apie „saugius lytinius santykius“ pasižymėjo mažu efektyvumu (tik 6 ir 103 tirtų programų buvo efektyvios ir nepadariusios žalos). Didesnės dalies tyrimų rezultatai parodė, jog programos nesumažino ar net padidino paauglių nėštumą; nepadidino arba sumažino prezervatyvų naudojimą; nepadidino susilaikymo atvejų; padidino rizikingo seksualinio elgesio atvejų; iki programos jau buvusių lytiškai aktyvių paauglių aktyvumas po programos dar labiau padidėjo; padidėjo seksualinių partnerių skaičius; padidėjo oralinio sekso atvejų, o prezervatyvų naudojimas tokio sekso metu – sumažėjo ir t.t.

Tačiau net 7 iš 17 JAV į susilaikymą nuo ankstyvų lytinių santykių orientuotos programos parodė ženklų efektyvumą. Jos pavėlino lytinio gyvenimo pradžią ir sumažino lytinį paauglių aktyvumą. Net 9 iš jų rezultatai liudijo padidėjusį prezervatyvų naudojimą, nors programos nesifokusavo į apsaugos priemones. Taigi didelė dalis lytinio švietimo programų padidino rizikingo lytinio elgesio tikimybę, o štai susilaikymu grįstos programos pasiekė geresnius rezultatus siekiant padėti paaugliams išvengti rizikingo lytinio elgesio.

Šiuo metu vyksta Bendrųjų programų ugdymo turinio atnaujinimas, tad pritariu J. Juškaitei, jog yra gera proga diskutuoti, koks lytiškumo ugdymo turinys Lietuvoje yra reikalingas. Situacija šalyje nedžiugina: tarp jaunų žmonių pastebimas nenoras tuoktis ir įsipareigoti, didėja vidutinis sutuoktinių amžius, mažėja gimstamumas, esame viena iš pirmaujančių šalių Europoje pagal ištuokų skaičių (beveik pusė santuokų nutrūksta)…

Matome, jog nepaisant valstybės pastangų stiprinti šeimos institutą, egzistuoja tam tikras vertybinis poslinkis nuo šeimos kaip vertybės, link materialinių dalykų, karjeros siekimo, individualios saviraiškos.

Akivaizdu, jog prie situacijos suvaldymo turi prisidėti švietimo sistema, kurioje greta lytinio ugdymo paradigmos būtų išplėtotas ir rengimo šeimai matmuo, vaikams mokykloje būtų ugdomas gebėjimas kurti ir palaikyti tarpasmeninius santykius, sudarančius prielaidas brandžiai draugystei ir meilei, santuokai sudaryti, darniai šeimai sukurti ir jai išsaugoti.

Pagal 2016 m. švietimo ministro įsakymu patvirtintas Bendrąsiais ugdymo gaires, buvo numatyta perrašyti bendrojo ugdymo programas kompetencijų pagrindu (pereinant nuo žinių, gebėjimų (įgūdžių) ir vertybių sistema paremtos pedagoginės sistemos prie kompetencijomis paremtos pedagoginės sistemos), bet nebuvo numatyta keisti programų turinio. Tačiau prisidengiant programos perrašymu kompetencijų pagrindu, nebeliko arba buvo iškreiptas ir kai kurių programų turinys, ir ypač nukentėjo Sveikatos, lytiškumo ugdymo ir rengimo šeimai programa (SLURŠ), kurioje, socialinio emocinio ugdymo sąskaita nebeliko rengimo šeimai dalies, o lytiškumo ugdymas, atsietas nuo rengimo šeimai tikslo, įgijo lytinio švietimo bruožų.

Programoje neliko SLURŠ lytiškumo ugdymo principų ir vertybinių nuostatų, ir buvo įtrauktos nuostatos, atveriančios kelią lytiniam švietimui, kuris pagrindiniu tikslu laiko vaikų mokymą kaip išvengti lytiniu keliu plintančių ligų ir sumažinti paauglių nėštumų skaičių panaudojant kontracepciją ir abortus bei užtikrinant malonumą be atsakomybės, nuostatos.

Socialinis emocinis vaikų ugdymas – labai svarbus dalykas, norint įvaldyti emocijas, gebėti geriau suprasti aplinkinius ir lengviau su jais bendrauti. Jis tikrai pravers mūsų vaikams ateityje. Tačiau tokių gebėjimų lavinimas nėra pakankamas nei lytiškumo ugdymui, nei pasirengimui šeimai.

Pirmuoju atveju trūksta dorovinių vertybinių nuostatų, antruoju – atsakomybės, pasiaukojimo, racionalaus intelekto vystymo gairių, kadangi šeimos pagrindas tik iš dalies yra emocinis ryšys, bet daugiausiai tai sąmoningas apsisprendimas prisiimti įsipareigojimus. Pasidairius po užsienio šalis, kurių ugdymo įstaigose jau seniai veikia emociniu pagrindu paremtos programos, pvz. JAV, matome, jog jaunimo psichinė sveikata blogėja. Tad visko suvedimas tik į socialinį emocinį aspektą, nėra racionalus sprendimas.

Pastebėsime, jog programoje vaikas yra individualizuojamas ir traktuojamas atsietai nuo šeimos. Šeima programoje yra minima, tačiau tai labai šalti, abstraktūs paminėjimai, greta draugų, bendruomenės. Atskirai neminima nei motina, nei tėvas. Pasak programą analizavusių ekspertų, joje labai daug vietos skiriama lyčių lygybės principui, tuo tarpu iš biologinės ir socialinės vyro ir moters skirtingumų raiškos kylantis lyčių papildomumo aspektas yra praktiškai nutylimas, tad programą galima įvardinti kaip lyčiai neutralią.

Kaip matėme, sąmoningai maišant su lytiškumo ugdymu susijusias sąvokas pasidaro sunku atskirti, apie ką gi bus mokomi mūsų vaikai. Kad suprastume su kuria lytiškumo paradigma susidūrėme, tiek privalomojoje ugdymo programoje, tiek įvairių neformalių kursų ar seminarų forma, tėveliams, mokytojams ir visai visuomenei rekomenduoju įsigilinti į mokymo tikslus ir turinį.

Apibendrinant, Gyvenimo įgūdžių programoje lytiškumo dalis parengta pagal Pasaulinės sveikatos organizacijos VLU nuostatas, kurios siekia visai kitų tikslų (lyties organų higiena, apsisaugojimas nuo ligų, nėštumo), negu lytinis ugdymas, susijęs su rengimu šeimai (brandžios ir dorovingos asmenybės, gebančios kurti darnią šeimą, ugdymas).

Valstybiniu požiūriu, atsižvelgiant į itin prastą Lietuvos demografinę situaciją, yra tikslinga naujai rengiamoje programoje išskirti rengimo šeimai dalį, joje suformuluoti lytiškumo ugdymo ir rengimo šeimai principus ir tikslus. Naujoji programa privalo atitikti didžiosios dalies Lietuvos tėvų, kurie patiki savo vaikus švietimo sistemai, požiūrį į lytiškumo ugdymo turinį. Šią teisę tėvams garantuoja LR Konstitucijos 26 str., užtikrinantis teisę ugdyti vaikus pagal savo religinius ir dorovinius įsitikinimus.

Šis tekstas – asmeninė jo autoriaus (-ė) nuomonė. LRT.lt portalo rubrikoje „Pozicija“ publikuojamos politinės ar kitos tematikos nuomonės. Publikavimo taisykles galite rasti čia.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.