Pozicija

2020.11.03 09:55

Ramūnas Aušrotas. Dėl ko iš tikrųjų vyksta protestai Lenkijoje?

Ramūnas Aušrotas, Laisvos visuomenės institutas2020.11.03 09:55

Lenkijos Konstituciniam Teismui nusprendus, kad abortas dėl eugeninių priežasčių prieštarauja Lenkijos Konstitucijai, nes pažeidžia asmenų nediskriminavimo dėl negalios ir sveikatos būklės principus ir pažeidžia Konstitucijos 38 straipsnio ginamą kiekvieno žmogaus teisę į gyvybę, Lenkijoje prasidėjo lokalių protestų prieš šį Konstitucinio teismo sprendimą banga.

Ypač kliuvo Katalikų Bažnyčiai, kaip neva dariusiai įtaką tokio sprendimo priėmimui: buvo protestuojama prie bažnyčių, kai kur net sutrukdytos pamaldos, apgadinti paminklai. Nepasitenkinimo kulminacija buvo tūkstantinis protestas penktadienį Varšuvos gatvėse.

Pirmoji Lietuvą pasiekusi informacija teigė, kad Konstitucinis Tribunolas visai uždraudė abortą Lenkijoje. Vėliau Lietuvos žiniasklaida šiek tiek pasitaisė, pristatydama tikslesnę Konstitucinio tribunolo priimto sprendimo apimtį. Jo nutarimas nepanaikina kitų įstatyme esančių nėštumo nutraukimo pagrindų.

1993 m. Lenkijoje buvo priimtas šeimos planavimo, žmogaus gyvybės apsaugos ir nėštumo nutraukimo sąlygų įstatymas, pakeitęs dar 1956 m. priimtą sovietinį įstatymą dėl nėštumo nutraukimo pagrindų, kuris leido abortą dėl bendrų medicininių ar socialinių priežasčių, jų nedetalizuodamas (konkrečias aborto atlikimo sąlygas nustatė vykdomosios valdžios sprendimai).

Tuometinio prezidento Lecho Walęsos pasirašytas įstatymas leido abortą tais atvejais, kai nėštumas kelia grėsmę moters sveikatai ir gyvybei, arba yra didelė rimto ir nepagydomo vaisiaus apsigimimo tikimybė, ar kai nėštumas yra neteisėto veiksmo (išprievartavimo ar incesto) pasekmė.

Pirmais dviem atvejais nėštumo nutraukimas buvo galimas iki tol, kol vaisius gali išgyventi atskirai nuo moters kūno (pagal taip vadinamą „išgyvenamumo“ („viability“) arba 500 gr. kriterijų), o nėštumo, kuris yra neteisėto veiksmo rezultatas – jei nuo nėštumo pradžios praėjo ne daugiau 12 savaičių. Šis įstatymas su nedidelėmis išimtimis galioja iki dabar.

Konstitucinio Tribunolo sprendimas palietė tik vieną iš jų. Klausimas, kokia apimtimi? Paanalizuokime statistiką. 2019 m. Lenkijoje buvo atlikta 1100 abortų, iš jų – 1074 abortai, kai prenataliniai testai arba kitos medicininės indikacijos rodė didelio, rimto ir negrįžtamo vaisiaus apsigimimo tikimybę ar nepagydomos ligos, dėl kurios kilo grėsmė vaisiaus gyvybei, kas sudaro 97,63 proc. atvejų. 33 atvejais nėštumas buvo nutrauktas kaip keliantis grėsmę moters sveikatai ar gyvybei. Ir buvo tik 3 atvejai, kai buvo pagrįstas įtarimas, kad nėštumas buvo kriminalinio akto rezultatas.

Taigi, protestuotojų linksniuojamas faktas, kad Konstitucinio Tribunolo sprendimas palies 98 proc. abortų atvejų, ne visai iš piršto laužtas. Bet reikėtų paanalizuoti, kokie tie atvejai. Aktyvistai gatvėse teigė, kad „Lenkijoje abortas buvo leidžiamas tik tai atvejais, jei vaisius nustos vystytis ar mirs iškart po gimimo.“ Kitaip tarant, tie 98 proc. vaisiaus apsigimimo atvejai yra ne kas kita, kaip mirtinos išeigos atvejai, kai moteriai tenka nešioti mirusį vaisių, kada gimsta negyvagimis arba kūdikis miršta netrukus po gimdymo. Ar taip yra iš tikrųjų?

Lenkijos statistikos departamento duomenimis iš 1074 atvejų, kai buvo nustatyta didelė rimto ir negrįžtamo vaisiaus apsigimimo tikimybė arba nepagydoma liga, kelianti grėsmę vaisiaus gyvybei, dažniausiai buvo nustatoma trisomija 21, arba Dauno sindromas: 271 tais atvejais, kai nėra somatinių defektų, o 164 – su somatiniais defektais, kas sudaro, 40, 5 proc. atvejų.

Kita abortų šiuo pagrindu priežastis – nustatyti dviejų ar daugiau organų vystymosi sutrikimai, kurie sudarė 18,6 proc. atvejų. O 156 atvejais buvo nustatyta vieno iš organų vystymosi sutrikimai (14,5 proc. atvejų). 88 atvejais diagnozė parodė trisomiją 13 arba trisomiją 18 su gretutiniais somatiniais defektais, o 60 atvejų – trisomiją 13 arba trisomiją 18 be gretutinių ligų. Kiti atvejai buvo genetiniai sindromai su vaisiaus edema ir Turnerio sindromas su gretutiniais somatiniais defektais.

Kitaip tariant, du iš penkių abortų nutraukimų dėl vaisiaus apsigimimo buvo susiję su nėštumu, kada moteris laukėsi Dauno sindromą turinčio kūdikio. Kaip žinia, moteris nešiojanti Dauno sindromą turintį vaikelį paprastai jį pagimdo ir jis gyvena normalų žmogaus gyvenimą, ir, kaip liudija su jais bendraujantys ar juos auginantys – dažnai jaudamiesi kur kas laimingesni už taip vadinamus sveikuosius.

Reikia pastebėti, kad nuo minėto įstatymo įsigaliojimo abortų Lenkijoje nuolat mažėjo (nuo 789 1994 m. iki 124 – 2001 metais, o po to vėl pradėjo augti, kol 2014 m. aplenkė 1994 m. lygį. Šį abortų skaičiaus padidėjimą lėmė sveikatos priežiūros sektoriuje įdiegta perinatalinė diagnostika, kurios 21 a. pr. Lenkijoje nebuvo.

Prenatalinė diagnostika leidžia gana anksti nustatyti Dauno sindromo atvejus. Dėl šios priežasties asmenų, turinčių Dauno sindromą, ateityje gali visai nelikti: pvz., per dešimt metų JK vaikų, abortuojamų dėl Dauno sindromo diagnozės, skaičius padidėjo 42 procentais ir auga toliau. Tokių vaikų praktiškai nebegimsta Islandijoje ir Danijoje, kur abortuojama atitinkamai 99 ir 98 proc. Dauno sindromą turinčių vaikų.

Tokią sveikatos politiką kritikuojantys kalba apie modernią genocido formą, ir teigia, kad ji pažeidžia tarptautinės teisės normas, pvz., JT Neįgaliųjų teisių konvenciją, kuri, pripažindama, kad visai žmonių giminei būdinga prigimtinis orumas ir vertė, lygios ir neatimamos teisės, numato asmens nediskriminavimo dėl neįgalumo principą.

Reaguodama į didėjantį abortų dėl šios priežastis skaičių, Lenkijos valdančioji partija Teisė ir Teisingumas (PiS) 2016 m. bandė priimti įstatymą, kuriuo būtų apginta Dauno sindromą turinčio vaisiaus teisė gyventi. Tačiau Lenkijos parlamentas atmetė pasiūlytą įstatymo pataisą. Tada valdantieji kreipėsi į Konstitucinį Tribunolą, kurio sprendimas šiandien ir kelia aistras.

Kai kas gali pasakyti, kad Konstitucinio Tribunolo sprendimas yra per didelis kilpos ant kaklo užveržimas. Lenkija ir taip yra absoliuti Europos lyderė pagal mažiausiai atliekamų abortų skaičių. 2018 m. duomenimis, 1000 naujagimių Lenkijoje teko vos trys abortai.

Palyginimui – Lietuvoje šis rodiklis buvo 147 abortai tūkstančiui naujagimių. „Įspūdingiausiai“ šioje statistikoje atrodo Rytų ir Centrinės Europos šalys. Absoliuti abortų lyderė buvo Bulgarija, kur buvo atliekama 380 abortų 1,000–iui naujagimių, nedaug atsiliko Gruzija ir Moldova (atitinkamai 375 ir 364 abortai 1,000 naujagimių). Penketuką užbaigė Rumunija ir Rusija (359 ir 353 abortai tūkstančiui naujagimių. Taigi šiuo rodikliu Lenkija daugiau kaip šimtą kartų lenkė sąrašo „lyderius“.

Tačiau galimas ir kitas atsakymas. Kodėl lenkai išėjo į gatves šiandien, o ne, pavyzdžiui, 1997 metais, kai tas pats Konstitucinis Tribunolas nusprendė, kad vykdomoji valdžia savo sprendimais negali siaurinti įstatyme numatytos perinatalinės vaisiaus apsaugos, tokiu apribodamas jos galimybes plėsti aborto atlikimo ribas? Kodėl ne 2001 m., kai abortų skaičius Lenkijoje buvo išties juokingai mažas (užregistruota tik 124 atvejai)? Ir kodėl nenuramino protestuotojų ir prezidento Andrzejaus Dudos pažadas išlaikant Konstitucinio Tribunolo nutarimo dvasią jį įgyvendinti nuosaikiai, t. y. siūlant įstatymo pataisą, kad nėštumo nutraukimas galimas tais atvejais, kai prenataliniai tyrimai rodo, jog yra didelė tikimybė, kad gims negyvas arba turėdamas nepagydomą ligą kuri, nesant terapeutinio įsikišimo, neabejotinai ir tiesiogiai sąlygos naujagimio mirtį? Galbūt protestuotojams reikia visai ne to?

Tai, kas vyksta Lenkijoje primena tai, kas dar visai neseniai vyko JAV (tik nuosaikesniu mastu). Minios emocinis įkrovimas ir manipuliavimas jos nepasitenkinimu yra šiuolaikinis sociopolitinis fenomenas, galimas dėl vis didėjančios visuomenės poliarizacijos vertybiniais klausimais.

Gali būti, kad lenkai, po minimalių Teisės ir teisingumo ir prezidento Andrzejaus Dudos pergalių rinkimuose atrado savąjį Black Lives Matter. Ne atsitikinai viena iš protestuotojų gatvėje rėkia: „mes nenurimsim, kol Vyriausybė neatsistatydins.“

Šis tekstas – asmeninė autoriaus nuomonė. LRT.lt portalo rubrikoje „Pozicija“ publikuojamos politinės ar kitos tematikos nuomonės, už kurias LRT.lt portalo redakcija neatsako.