Mąstant apie Lietuvos ateitį ir jaunų žmonių perspektyvas iškyla klausimas, kaip dar galime šiandien prisidėti prie klestinčios ateities visuomenės mūsų šalyje kūrimo. Vienas iš būdų – įsileisti į vidurinį ir galbūt ikimokyklinį lavinimą mokymą apie architektūrą ir dizainą.
Apie tai, kaip ir kodėl tai yra svarbu, puikiai yra pasisakęs danų autorius, strategas ir konsultantas Martin Roll, teigdamas, kad ugdant kūrybingus ir atsakingus piliečius, reikia dar ankstyvoje vaikystėje padidinti vaikų atsakomybės už savo aplinką suvokimo jausmą. Dar darželyje reiktų pradėti ugdyti dėmesingumą artimiausiai aplinkai, o vėliau supažindinti jaunimą su įvairiausiomis viešomis erdvėmis ir pastatais.
Ieškant, kaip patobulinti sausas švietimo programas, vis dažniau atkreipiamas dėmesys į architektūros ir dizaino mokymo teikiamą naudą siekiant ugdyti sąmoningas, kūrybingas ir kritiškas asmenybes. Kūrybiškumas ir gebėjimas spręsti problemas yra itin pageidaujamos ateities darbuotojo savybės, kurias labai padeda lavinti su architektūra ir dizainu susijusios užduotys.
Jauni žmonės, gebantys nepasimesti susidūrę su tam tikru (kartais visai nauju ar netikėtu) problemų lauku, o kūrybiškai pažiūrėti į situaciją, ieškoti ir rasti išeitis, bei originalius sprendimus – tokia turėtų būti siekiamybė ir tikslas Lietuvos švietimo sistemoje. Ir šis tikslas yra tikrai įgyvendinamas!
Architektūros ir dizaino pamokos tiesiogiai prisidėtų prie gilesnio kultūros pažinimo, nes juk visa mus supanti aplinka ir daiktai yra tam tikrų laikotarpių, idėjų, politikos, socialinės sanklodos pasekmė ir ženklas. Įvairus žmonių žinojimas ir patirtys yra ne tik progreso variklis, bet ir neišvengiamai „įsirašo“ žmogaus sau kuriamoje aplinkoje, kaip bežodis laikmečio liudininkas. Mus supančios aplinkos, įvairių simbolių, kontekstų „skaitymas“ ir supratimas gyvenant globaliame, persipynusių kultūrų pasaulyje stipriai prisidėtų prie ateities Lietuvos visuomenės išsilavinimo, konkurencingumo ir galiausiai klestėjimo.
Galiausiai, estetinė nuovoka ir pajautimas yra itin svarbūs daugelyje sričių ir darbų, kuriuose žmonės dirba ir dar daugiau dirbs ateityje su tekstu, vaizdais ir muzika, kaip pavyzdžiui: filmai, grafinis ar mados dizainas, ta pati architektūra, dailė ir daugelis kitų sričių.
Ankstyvas dėmesys estetiniam lavinimui ne tik padėtų daugeliui jaunų žmonių lengviau ateityje pasirinkti profesiją ar tiesiog galbūt atrasti mėgstamą, su kūrybą susijusį hobį, bet ir apskritai prisidėtų prie geresnės psichinės sveikatos, mėgavimosi gyvenimu jausmo. Pasaulio matymas visai kitomis akimis, gebant pamatyti spalvų dermę, pajaust taisyklingas proporcijas, erdvės mastelį ar žaismingą ritmą – būtų neįkainojama dovana mūsų jaunajai kartai.
Augant robotizacijai, vystantis technologijoms fizinio ar pasikartojančio žmogaus darbo reikės vis mažiau, tačiau visi ateities strategai sutinka, kad kūrybiškumas, estetinis jausmas, kritinis mąstymas ir gebėjimas spręsti problemas yra ateities visuomenės, kurią kuriame šiandien geresnio gyvenimo garantas. Ugdykime šias savybes, įsileiskime į Lietuvos švietimo sistemą naujus dalykus, kurie jauniems žmonės padės įgyti tokių svarbių asmeniniame gyvenime ir visoje ateities visuomenėje įgūdžių.
Šis tekstas – asmeninė autoriaus nuomonė. LRT.lt portalo rubrikoje „Pozicija“ publikuojamos politinės ar kitos tematikos nuomonės, už kurias LRT.lt portalo redakcija neatsako.
