Po triuškinamo respublikonų pralaimėjimo JAV kadencijos vidurio rinkimuose, susilpninusio prezidentą Donaldą Trumpą, Europoje gali kilti džiūgavimas, vis dėlto nėra jokių garantijų, kad šis politinis žemės drebėjimas pakeis svarbiausias Vašingtono politikos kryptis.
Toliau apžvelgiame klausimus, kur europiečiai lauks pokyčių.
Ar D. Trumpas bus pažabotas?
Po muitų kalnelių, Ukrainos kritikavimo ir grasinimų Grenlandijai diplomatai Briuselyje džiaugėsi rezultatais.
„Čia jaučiamas palengvėjimas, kad tai – Trumpo eros pabaigos pradžia, ir niekas nėra laimingesnis už europiečius“, – naujienų agentūrai AFP sakė vienas diplomatas, kuris, kaip ir kiti, kalbėjo su anonimiškumo sąlyga.
Panašu, kad pirmasis lūkestis yra tas, jog demokratų pergalės galėtų padėti pažaboti D. Trumpą ir pradėti taisyti padėtį – bent jau šalies viduje.
„Tikimasi, kad dėl stabdžių ir atsvarų sistemos grįš tam tikras pasitikėjimas JAV sistema“, – sakė kitas aukšto rango Europos Sąjungos (ES) diplomatas.
Tačiau taip pat aiškiai jaučiama, kad JAV atsitvėrimo nuo pasaulio valdant D. Trumpui sustabdyti greičiausiai nepavyks.
„Jei kas ir nutiks, tai JAV dar labiau užsidarys savyje ir sutelks dėmesį į vidaus politinę kovą tarp Baltųjų rūmų ir Kongreso“, – teigė trečias diplomatas.
Tuo tarpu tarptautinėje arenoje D. Trumpas vis tiek turėtų turėti laisvesnes rankas ir elgtis dar agresyviau.
„Trumpas vis dar turi vykdomosios valdžios įgaliojimus ir ignoruoja Kongresą“, – pažymėjo tas pats diplomatas.
Ukraina
Nepaisant atsargumo, Europa labai nori pamatyti pokyčių Vašingtono požiūryje į karą Ukrainoje.
Prieš kadencijos vidurio rinkimus D. Trumpas dar kartą užsipuolė Ukrainą ir pataikavo Rusijai, Vašingtonui atnaujinus pastangas nutraukti kovas.
Demokratų pergalė Kongrese atvers kelią aktyviau Kyjivą palaikančiai daugumai, kuri galėtų daryti spaudimą D. Trumpui pakeisti kursą.
Tačiau vilčių, kad JAV vėl taps didžiausia finansine Ukrainos rėmėja, yra nedaug.
Briuselio pareigūnai teigia esantys susitelkę į kitų metų Kyjivo finansų 70 mlrd. eurų skylės užkamšymą.
Nors jie ragina kitas šalis, tokias kaip Jungtinė Karalystė (JK), Kanada ir Japonija, daryti daugiau, jie tikrai nesitiki JAV pagalbos.
Iranas
Kadangi D. Trumpo karo su Iranu pasekmės toliau didina infliaciją Europoje, žemynas su nerimu stebi, kas toliau vyks Artimuosiuose Rytuose.
Tačiau Vašingtonui pastarosiomis dienomis surengus naujų smūgių, baiminamasi, kad pasibaigus kadencijos vidurio rinkimams situacija gali vėl eskaluotis.
Prie to prisideda ir nenuspėjama padėtis Izraelyje, kur D. Trumpo sąjungininkas Benjaminas Netanyahu po rinkimų pats veda politines derybas.
Kariai
NATO organizacijoje Vašingtono sąjungininkai Europoje su nerimu laukia Pentagono atliekamos JAV pajėgų žemyne peržiūros rezultatų, kurie turėtų būti paskelbti gruodį.
Keli diplomatai anksčiau sakė nesitikintys, kad kadencijos vidurio rinkimai turės įtakos rezultatams.
Dabar, demokratams grasinant imtis veiksmų prieš JAV gynybos sekretorių Pete`ą Hegsethą, vienas agresyviausių balsų Europos atžvilgiu Pentagone gali patekti į ugnį.
Nepaisant to, europiečiai blaiviai vertina padėtį ir pabrėžia, kad neatsisako pastangų prisiimti didesnę atsakomybę už savo pačių saugumą.
Muitai
Vienas didžiausių Europos galvos skausmų dėl D. Trumpo – jo įvesti muitai.
Atrodo mažai tikėtina, kad pavyks priversti jį atsisakyti vieno iš pagrindinių savo ekonominės politikos elementų.
Demokratai, siekdami sumažinti infliaciją, galėtų bandyti atšaukti kai kurias priemones.
Tačiau kai kurios iš jų greičiausiai išliks.
Neseniai Vašingtone įsikūrusios Užsienio santykių tarybos atliktoje apklausoje tik ketvirtadalis amerikiečių pritarė visų muitų ES panaikinimui.
Skaitmeninė erdvė
Dar viena nesutarimų sritis yra D. Trumpo pasipriešinimas ES pastangoms pažaboti didžiąsias technologijų bendroves.
Dabar, demokratams žadant apriboti Silicio slėnio galią, Europa tikisi, kad nesusidurs su tokiu stipriu pasipriešinimu.
„Mes nekeisime savo skaitmeninių taisyklių įgyvendinimo ir nesitikime pokyčių šiais klausimais bendraujant su Baltaisiais rūmais“, – AFP sakė vienas ES pareigūnas.
„Tačiau tikimės daugiau erdvės diskusijoms, bendradarbiavimui su Kongresu sprendžiant bendrus pasaulinius iššūkius“, pavyzdžiui, dirbtinio intelekto (DI) ir kibernetinio saugumo klausimais, nurodė jis.
