Vokietijos teismui trečiadienį atvertus bylą, buvęs Ukrainos kariškis tapo pirmuoju asmeniu, teisiamu dėl 2022-ųjų dujotiekių „Nord Stream“ sprogdinimų.
50 metų Serhijus Kuzniecovas kaltinamas vadovavęs narų grupei, sprogmenų ekspertui ir laivo kapitonui, kurie padėjo sprogmenis ant dujotiekių, skirtų rusiškoms dujoms į Europą tiekti.
Į šiaurinio Hamburgo miesto teismo salę lydimas pareigūnų jis įžengė ir, atsakydamas į teisėjo klausimus, nurodė savo asmens duomenis, iš teismo pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistas.
Praėjusiais metais Italijoje sulaikytam ir Vokietijai išduotam S. Kuzniecovui pateikti kaltinimai karo nusikaltimo vykdymu, civilinės infrastruktūros puolimu ir sprogimo sukėlimu.
Trys iš keturių „Nord Stream“ gijų buvo smarkiai apgadintos per sprogimų virtinę po Baltijos jūra 2022-ųjų rugsėjį, praėjus septyniems mėnesiams nuo Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios.
Nors kai kurie Vakaruose netruko apkaltinti Rusiją sabotažu prieš savo pačios eksporto maršrutą, Vokietijos tyrėjai nustatė ukrainiečių grupę, kuri, jų teigimu, įtariama dėl sprogimo.
Prieš prasidedant teismo procesui, prie teismo rūmų protestą surengė proukrainietiškų demonstrantų grupė.
Jie laikė plakatus su užrašais „Rusija yra teroristė“ ir „Kas yra karo nusikaltimai? Susprogdintas vamzdynas? Ar pastatų bombardavimas ir žmonių žudymas?“
Remiantis kaltinamuoju aktu, S. Kuzniecovas į Vokietiją atvyko 2022-ųjų rugsėjo pradžioje naudodamasis suklastotu Ukrainos pasu ir kartu su kitais sabotažo komandos nariais įlipo į išsinuomotą jachtą Vokietijos Baltijos jūros uostamiestyje Rostoke.
Įtariama, kad į jachtą buvo pakrautas didelis kiekis karinės paskirties sprogmenų, ir ji išplaukė į vietą, kur po Baltijos jūra, netoli Danijos Bornholmo salos, nutiesti dujotiekiai.
Tada narai ant dujotiekių esą pritvirtino sprogstamuosius užtaisus su laikmačiais, kurie sprogo po kelių dienų.
Sabotažo išpuoliai
S. Kuzniecovo advokatai nesėkmingai bandė ginčyti Vokietijos teismo jurisdikciją dėl šių išpuolių.
Gynybos advokatas Nicola Canestrini teismui pareiškė, kad nėra jokių aiškių įrodymų, siejančių buvusį specialiųjų pajėgų karininką su sabotažo veiksmais.
Jis apkaltino Rusiją naudojant dujotiekius kaip politinį ir ekonominį „ginklą“.
„2022 metų rugsėjį šie dujotiekiai niekam netiekė šilumos“, – sakė jis.
„Jie buvo karo metu naudojama spaudimo priemonė“, – pridūrė N. Canestrini, taip pat pažymėdamas, kad už karo nusikaltimus atsakinga Rusija, o ne jo klientas.
Trečiadienį naujienų žurnalas „Stern“ pranešė, kad kaltinamasis atsisakys duoti parodymus per teismo procesą, nes buvusiems Ukrainos specialiųjų pajėgų nariams draudžiama viešai kalbėti apie savo darbą kariuomenėje.
Dujotiekius nutiesė ir jų savininkas buvo korporacinis konsorciumas, kuriam vadovavo Rusijos energetikos milžinė „Gazprom“.
Sprogimų metu nė vienas iš jų neveikė.
Maskva jau buvo sustabdžiusi dujų tiekimą į Vakarų Europą dujotiekiu „Nord Stream 1“, kurį sudaro dvi gijos, po to, kai Europos Sąjunga (ES) pritaikė sankcijas dėl karo Ukrainoje.
„Nord Stream 2“, kurį taip pat sudaro dvi gijos, jau baigtas statyti, bet taip ir nepradėtas eksploatuoti.
AFP paklaustas, ko Rusija tikisi iš šio teismo proceso, Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas atsakė besitikintis, „kad bus įvardyti tie, kurie tai įvykdė, ir tie, kurie tai užsakė“.
„Nemanau, kad kas nors abejoja, kas tai yra iš tikrųjų“, – pridūrė D. Peskovas.
Tuo tarpu vienas aukšto rango Ukrainos pareigūnas AFP sakė, kad Kyjivas „nieko nesitiki iš šio teismo proceso“.
Jautri tema
Kyjivas nuolat neigia organizavęs sabotažą.
Tačiau jis neslėpė pasitenkinimo rezultatais, teigdamas, kad, vamzdynams tapus netinkamiems naudoti, Maskvos galimybės finansuoti savo karą susilpnėjo.
Kitas įtariamasis, iš dalies įvardytas kaip Volodymyras Ž. ir kaltinamas dalyvavęs sabotaže kaip naras, rugpjūtį buvo sulaikytas Kroatijoje.
Kroatijos teismas pritarė jo išdavimui Vokietijai, nors jis šį sprendimą skundžia.
Remiantis žiniasklaidos pranešimais, Volodymyras Ž. konsultavo Holivudo filmo, įkvėpto šio sabotažo, kūrėjus, o „Oskaro“ laureatas Adrienas Brody buvo pasirinktas vaidinti sabotažo grupės vadovą.
Volodymyras Ž. anksčiau buvo sulaikytas Lenkijoje, tačiau paleistas po to, kai Lenkijos teisėjas atsisakė jį išduoti Vokietijai, nusprendęs, kad dujotiekių sabotažas buvo pateisinamas kaip Ukrainos gynybos dalis.
Nuo pat plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios Vokietija tapo pagrindine Kyjivo karine rėmėja ir reguliariai kaltina Rusiją sabotažu bei šnipinėjimu savo teritorijoje.
Tačiau „Nord Stream“ sabotažas Vokietijoje išlieka jautria tema.
Kai kurie dėl išpuolių kaltina energijos kainų kilimą ir dujų krizės, sukrėtusios didžiausią Europos ekonomiką, paaštrėjimą.
