Vis sunkiau nepastebėti augančio Kinijos vaidmens Kirgizijoje.
Ši publikacija yra LRT.lt portalo partnerio „Radio Free Europe / Radio Liberty“ (RFE / RL) originalus kūrinys.
Užsienio reikalų ministerijos Konsulinio departamento teigimu, per 2026 m. pirmąjį pusmetį Kirgizija išdavė apie 61 000 darbo vizų, iš kurių apie 60 procentų buvo suteikta Kinijos piliečiams.
Kinų darbininkų antplūdis yra tiesiogiai susijęs su ekonomikos plėtra.
Remiantis oficialia statistika, per pastaruosius trejus metus Kirgizijoje buvo įregistruota beveik 7 000 Kinijos įmonių, asociacijų ir kitų organizacijų.
Kinijos įmonės dalyvauja daugelyje didžiausių šalies infrastruktūros, kasybos ir energetikos projektų, o kai kuriais atvejais valstybinė žemė joms išnuomojama net iki 49 metų.
Kinija taip pat yra didžiausias Kirgizijos dvišalis kreditorius. Kinijos eksporto ir importo bankas valdo apie 1,6 mlrd. JAV dolerių – arba 28 procentus – Kirgizijos 8,9 mlrd. JAV dolerių siekiančios valstybės užsienio skolos.
Daugeliui kirgizų sunku susitaikyti su tokiu intensyviu kinų darbininkų antplūdžiu į šiek tiek daugiau nei 7 milijonus gyventojų turinčią ir didele darbo emigracija, pirmiausia į Rusiją, pasižyminčią šalį, kurioje daugelio šeimų pragyvenimą užtikrina iš užsienio siunčiamos lėšos.
Susidariusi situacija verčia nuogąstauti dėl darbo vietų, žemės, gamtinių išteklių ir nacionalinio suvereniteto – nemažai paprastų kirgizų nerimauja, kad šios Centrinės Azijos šalies vadovai neatsižvelgia į jų interesus.
Maži incidentai, audringos reakcijos
Gyventojų nerimas vis aiškiau pastebimas internete, kur net ir nedideli su Kinijos piliečiais susiję incidentai gali greitai virsti nacionalinio lygmens kontroversijomis.
Pastarosiomis dienomis kaip tik ir pastebimas smarkiai išaugęs visuomenės nepasitenkinimas, sukeltas sparčiai plintančių vaizdo įrašų, kuriuose – su Kinijos piliečiais susiję incidentai.
Šiuose įrašuose matyti keli Kinijos piliečiai, saugomame Arpos kalnų regione, kaip įtariama, žvejybai naudojantys elektrinę įrangą. Incidentas sukėlė visuomenės pasipiktinimą internete ir raginimus valdžios institucijoms ištirti galimus aplinkosaugos taisyklių pažeidimus.
Dar didesnė nepasitenkinimo banga kilo po to, kai internete pasirodė vaizdo įrašai, kuriuose matyti, kaip kinų turistai maudosi Isyk Kulio ežero pakrantėse esančiuose draustiniuose, į kuriuos vietiniams gyventojams patekti draudžiama.
Socialiniuose tinkluose taip pat plinta įtarimai, kad Kinijos piliečiai neteisėtai gaudė laukinius paukščius.
Šie įrašai netruko išprovokuoti platesnio visuomenės nepasitenkinimo dėl, daugelio nuomone, nelygiateisio įstatymų taikymo ir ypatingo elgesio su Kinijos piliečiais Kirgizijoje – atskiri incidentai virto platesne diskusija apie Kinijos vaidmenį šioje šalyje.
Paskelbus registracijos dokumentus, iš kurių matyti, kad Kirgizijos valdžios institucijos įregistravo organizaciją, pavadintą „Centrinės Azijos ir Kinijos taikaus suvienijimo asociacija“, viename daug kartų pasidalytame „Facebooko“ įraše klausiama: „Ar Kinija perima Kirgiziją?“
Komentaruose reiškiamas susirūpinimas dėl Kirgizijos suvereniteto ir raginama teisiškai bei lingvistiškai peržiūrėti šiuos teiginius.
Kitame plačiai pasklidusiame komentare kritikuojamas Kirgizijos bevizis režimas su Kinija, sarkastiškai dėkojant prezidentui Sadyrui Žaparovui „už bevizio režimo įvedimą kinams“ ir aiškinant, kad ši politika naudinga tik kinų turistams, nes vykti į Kiniją norintiems Kirgizijos piliečiams vis dar reikia vizų.
Žibalas į visuomenės nepasitenkinimo laužą
Politologė Venera Saipidin mano, kad Vyriausybė nesugebėjo išsklaidyti visuomenės nuogąstavimų, nes nepateikė aiškios informacijos apie kinų imigraciją ir užimtumą.
Pasak jos, valdžios institucijos nesilaiko skaidrumo principo, kai kalbama apie tai, kiek laiko Kinijos piliečiai pasilieka Kirgizijoje atvykę dirbti, todėl daugelis visuomenei rūpimų klausimų lieka neatsakyti.
„Valdžios institucijos turėtų aiškiai nurodyti, kiek kinų atvyko ir kiek išvyko. Priešingu atveju visuomenėje kasdien vis labiau stiprėja nepasitenkinimas“, – aiškino V. Saipidin.
Biškeke gyvenantis politologas Kubanas Abdymenas įspėjo, kad valdžios institucijos rizikuoja sukelti dar didesnį visuomenės nepasitenkinimą, jei nesugebės užtikrinti, kad įstatymas būtų taikomas vienodai visiems užsieniečiams.
„Vyriausybė turėtų atsižvelgti į visuomenės nuomonę ir griežtai užtikrinti įstatymo laikymąsi, kad Kirgizijoje gyvenantys Kinijos piliečiai nesielgtų arogantiškai ar neperimtų reikalų tvarkymo į savo rankas“, – sakė jis.
Kinijos tabu
Pastarasis nepasitenkinimo protrūkis atgaivino platesnio masto politinį ginčą, paaštrėjusį po to, kai praėjusį mėnesį už kritiką dėl didėjančio Kinijos piliečių skaičiaus Kirgizijoje, įskaitant jų dalyvavimą smulkiame ir vidutiniame versle, buvo sulaikytas aktyvistas ir politikas Mavlianas Askarbekovas. Dėl įrašų socialiniuose tinkluose jis buvo apkaltintas etninės, tautinės, religinės ir regioninės neapykantos kurstymu. Šiuo metu M. Askarbekovas suimtas laukia teismo.
Kitą dieną po sulaikymo S. Žaparovas gynė užsieniečių įdarbinimą dideliuose projektuose ir kritikavo tuos, kurie, jo teigimu, pernelyg sureikšmina Kinijos vaidmenį.
„Tinklaraštininkai, opozicijos veikėjai ir save reklamuojantys politikai populistai kuria kliūtis, skleisdami melagingus teiginius, neva „jie užplūdo, jie perėmė valdžią“. Turime tai sustabdyti ir ryžtingai užkirsti kelią tokiems veiksmams“, – sakė jis.
„Ten, kur turime pajėgumų, statome patys. Tačiau tais atvejais, kai to padaryti negalime – kai trūksta inžinierių, patirties ar reikiamos kompetencijos – kreipiamės pagalbos į kaimynines šalis. Jei tiesiog sėdėtume ir sakytume „viską pasistatysime patys“, mūsų inžinierių vykdomi projektai užtruktų 15–20 metų“, – pridūrė S. Žaparovas.
Kinijos investicijų saugumo užtikrinimas
Nors Vyriausybė aiškina, kad Kinijos dalyvavimas yra būtinas plėtrai, neslūgsta susirūpinimas dėl to, kaip sprendžiama dėl tokių projektų ir kaip jie įgyvendinami.
„Global Voices“ vyriausiojo redaktoriaus ir Kinijos bei Centrinės Azijos eksperto Filipo Noubelio teigimu, spraga tarp sprendimus priimančių asmenų ir vietos bendruomenių kursto nepasitenkinimą dėl Kinijos investicijų.
„Viskas sprendžiama bendradarbiaujant su Biškeko elitu, kuris tiesiogiai ir netiesiogiai gauna naudos iš tokių sutarčių, beveik arba visiškai neatsižvelgiant į tai, ką galvoja vietos bendruomenės, ko joms reikia ir kaip jos galėtų tiesiogiai gauti ekonominės naudos arba patirti neigiamą poveikį – nuo aplinkosaugos problemų iki kasdienio bendravimo su kinų darbininkais ir kolegomis, – sakė jis. – Svarbiausia, kad stiprėjantį nacionalizmą gali išnaudoti grupės, bet kokias Kinijos investicijas vaizduojančios kaip grėsmę.“
F. Noubelio nuomone, tokia aplinka prisideda prie, jo žodžiais tariant, Kinijos investicijų užsienyje „saugumo aspekto“, kai Kinijos investuotojų ir darbuotojų saugumas tampa oficialaus tarpvalstybinio bendradarbiavimo saugumo srityje dalyku, o ne vien tik verslo veiklos klausimu.
„Tokia aplinka iš dalies paaiškina, kodėl Kinijos įmonės – dažnai, bet ne visada valstybinės, įsitraukiančios į platesnį [„Juostos ir kelio“ iniciatyvos] kontekstą – siekia apsaugos – teisinės, fizinės, politinės – ir pasikliauja savo Vyriausybe, kad ši derėtųsi dėl įvairių taisyklių, dokumentų ir geriausios praktikos arba juos primestų, siekdama užtikrinti jų ir jų darbuotojų saugumą“, – teigė F. Noubelis.
Priversti reaguoti
Nepaisant S. Žaparovo pastangų ginti su Kinija susijusią politiką ir kritikuoti jos priešininkus, augantis visuomenės pasipiktinimas internete paskatino valdžios institucijas imtis veiksmų.
Po kelių incidentų, susijusių su, kaip įtariama, neteisėta žvejyba ir medžiokle, viešosios tvarkos pažeidimais ir alkoholio vartojimu viešose vietose, liepos 14 d. pareigūnai pranešė pradėję statybininkams iš užsienio šalių skirtą informavimo apie būtinybę laikytis Kirgizijos įstatymų kampaniją.
Tą pačią dieną S. Žaparovo administracijai artimais laikomi tinklaraštininkai paskelbė, kaip patys teigė, neteisėta žvejyba kaltinamo Kinijos piliečio paso nuotrauką, tvirtindami, kad jis buvo deportuotas.
Be to, Teisingumo ministerija patvirtino panaikinusi aršios kritikos socialiniuose tinkluose sulaukusios „Centrinės Azijos ir Kinijos taikaus suvienijimo asociacijos“ registraciją. Kol kas ministerija nepaaiškino tokio sprendimo priežasčių.
