Kremlius rengiasi artėjantiems rinkimams, kai nuslėpti visuomenės nuovargį nuo karo darosi vis sunkiau, teigia Ukrainos užsienio žvalgybos tarnyba (SZRU).
„Net vyriausybės kontroliuojamos apklausos rodo, kad tik 15–24 proc. rusų pasisako už tai, kad karas būtų tęsiamas, 64–67 proc. pritaria taikos deryboms. Atsižvelgiant į baimės atmosferą šalyje, tikrasis paramos karui lygis gali būti dar žemesnis. Prieš rugsėjį vyksiančius Valstybės Dūmos rinkimus valdžiai tai sukuria papildomą riziką, net suklastota rinkimų sistema negali jos visiškai pašalinti“, – teigė SZRU.
Pasak žvalgybos tarnybos, Rusijos rinkėjai formaliai turi pasirinkimą, tačiau politinė konkurencija pašalinta. Dalyvauti rinkimuose leidžiama tik režimui ištikimiems kandidatams.
„Iškalbingas yra Boriso Nadeždino, 2024 m. mėginusio pateikti save kaip karo priešininką, suėmimas. Jis nekėlė jokios tikros grėsmės valdžiai, bet buvo pašalintas ir iš dabartinės kampanijos. Tai rodo, kad Kremlius bijo ne atskirų politikų, o bet kokios galimybės visuomenės nepasitenkinimą nukreipti į politinį procesą“, – teigia agentūra.
SZRU manymu, tai, kad nėra akivaizdžių protestų lyderių, Kremliui yra labiau problema nei privalumas.
„Lyderį galima diskredituoti, suimti arba pašalinti iš rinkimų. Tačiau kai lyderio nėra, valdžia nežino, kur atsiras kitas nepasitenkinimo židinys. Todėl represijos tampa prevencine priemone“, – sakoma pranešime.
Žvalgybos teigimu, ryškėja Rusijos elito susiskaldymas
„Kai kurie (Rusijos prezidento Vladimiro) Putino artimiausio rato nariai ragina ieškoti išeities iš karo, kol ekonominiai ir politiniai nuostoliai dar netapo negrįžtami. Centrinis bankas pripažįsta, kad finansinis stabilumas nesuderinamas su nuolatiniu karo finansavimu, oligarchai kuria atskirus bendravimo su Ukraina kanalus“, – teigia SZRU.
Pasak žvalgybos tarnybos, problemos kaupiasi ir pačioje Rusijos valstybės sistemoje.
Rusijos naftos perdirbimo gamyklos ir toliau puolamos, Rusijos laivynas patiria nuostolių, po virtinės smūgių laikinai okupuotas Krymas vis labiau izoliuojamas.
„Atsižvelgiant į tai, Pekinas rengiasi scenarijui, kai Rusijos ateitis nebebus susieta su V. Putinu. Iki rinkimų liko du mėnesiai ir nėra jokių ženklų, kad padėtis stabilizuojasi“, – teigė agentūra.
Pasak SZRU, dabartinė padėtis primena 2020 m. Baltarusijoje, kai režimas susidūrė su masiniais protestais. Tačiau Rusijoje nestabilumo šaltinis gali būti ne civiliai aktyvistai, o šimtai tūkstančių karo veteranų, daugelis jų negavo žadėtų išmokų, darbo ar socialinio statuso.
Žvalgybos tarnyba mano, kad jei šios grupės nusivylimas sutaps su platesniu visuomenės nepasitenkinimu, rinkimai 2026 m. rugsėjį Kremliui gali tapti ne šiaip dar vienu formalumu, o akimirka, kai Rusijos vidaus krizė virs didelio masto audra.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis neatmeta galimybės, kad po parlamento rinkimų Rusijos diktatorius V. Putinas paskelbs naują mobilizacijos kampaniją.
