Ukrainos prezidentas perspėja, kad Rusija gali skelbti naują mobilizaciją po Dūmos rinkimų rudenį. Latvijos žvalgyba taip pat prognozuoja, kad mobilizacijos tikimybė tada augs. Ar invazija Ukrainoje Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui tikrai krypsta tokia linkme, kad gali tekti griebtis šio nepopuliaraus sprendimo?
STRAIPSNIS TRUMPAI
- Rusijos pareigūnai svarsto galimybę skelbti naują mobilizaciją dėl mažėjančio norinčiųjų tarnauti skaičiaus, o tai rodo, kad dabartiniai verbavimo metodai yra nepakankami.
- Nors sprendimas dar nepriimtas, mobilizacijos idėja svarstoma visuose valdžios sluoksniuose, o kai kurie šaltiniai teigia, kad ji galėtų prasidėti po Dūmos rinkimų spalį.
- Rusijoje jau parengtas teisinis ir administracinis mechanizmas naujai mobilizacijai, įskaitant galiojantį dalinės mobilizacijos dekretą ir išplėstą karinės registracijos sistemą.
- Nauja mobilizacija galėtų padėti atlaisvinti patyrusių karių puolamosioms operacijoms, tačiau analitikai abejoja, ar prastai parengti kariai pagerintų operacijų efektyvumą.
- Nauja mobilizacija sukeltų dar vieną emigracijos bangą ir paskatintų pasipriešinimą, tačiau Kremlius, siekdamas išlaikyti režimą, linkęs priimti nepopuliarius sprendimus po rinkimų.
Nepriklausomų Rusijos leidinių „Meduza“, „Važnije istorii“ ir „Verstka“ šaltiniai tvirtina, kad Rusijos pareigūnai ima svarstyti naują mobilizaciją, nes mažėja norinčių tarnauti šalies karinėse pajėgose. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad Maskva gali mobilizuoti iki 500 tūkst. naujų karių.
Rusijos leidinių šaltiniai karinėse struktūrose skundžiasi mažėjančiais rekrūtų skaičiais, įvairiais metodais įtikinti pasirašyti kontraktus vyrai dažnai yra netinkami karinei tarnybai. Todėl šaltiniai prezidento administracijoje teigia, kad mobilizacijos idėja svarstoma visuose valdžios sluoksniuose. „Yra gandų“, bet sprendimas dar nepriimtas, o „kažkas galėtų prasidėti“ jau spalį po Dūmos rinkimų, teigia šaltiniai. Rusijos karo tinklaraštininkai „Telegram“ jau ragina rusus nelaukti šaukimų ir „patiems imtis situacijos kontrolės“ pasirašant savanorišką kontraktą.
„Viešai paskelbtos mobilizacijos (nors ji nėra būtina, nes ir praėjusi tebesitęsia) tikimybę vertinčiau kaip nemažą, tačiau tai dar nėra Kremliaus palaikomas scenarijus“, – LRT.lt teigia Suomijos Tarptautinių santykių instituto (FIIA) vyresnioji tyrėja Margarita Zavadskaya.
Svarstomi ir kiti scenarijai, pavyzdžiui, užnugaryje tarnaujančių rezervistų rotacija į priešakines pozicijas.
Manoma, kad Gynybos ministerija yra nustačiusi verbavimo kvotas universitetams, studentai raginami pasirašyti sutartis su Rusijos dronų pajėgomis, o neišlaikiusiesiems egzaminų karinė tarnyba siūloma kaip išmetimo iš ugdymo įstaigos alternatyva. Aktyviai verbuojami imigrantai, finansinių sunkumų, įsiskolinimų turintys žmonės, benamiai, nusikaltėliai.
„Pranešama, kad Rusijos pareigūnai diskutavo apie naujos mobilizacijos galimybes po parlamento rinkimų, nors tokie pranešimai iš dalies remiasi anoniminiais šaltiniais, todėl juos reikėtų laikyti indikatoriais, o ne patvirtinimais“, – pabrėžia M. Zavadskaya.
Nepaisant to, norinčiųjų tarnauti skaičius mažėja. Pirmąjį šių metų ketvirtį sutartis su Rusijos kariuomene kasdien pasirašydavo apie 800 žmonių – tai žemiausias skaičius per pastaruosius trejus metus, rodo Vokietijos Tarptautinių ir saugumo reikalų instituto tyrėjo dr. Janio Kluge`ės duomenys.
2022 m. rudenį Rusijoje paskelbta dalinė mobilizacija sukėlė masinę emigracijos bangą, per ją iš šalies galėjo išvykti keli milijonai karinei tarnybai tinkamų vyrų. Didelė dalis tada mobilizuotų vyrų tebėra fronte be aiškios grįžimo namo perspektyvos. Sutartį sunku teisėtai nutraukti, nors verbavimo skelbimuose dažnai siūloma tik metus trunkanti karinė tarnyba.
Pačioje Rusijoje naujų apklausų apie mobilizaciją nėra, tačiau 2025 m. „Levados“ centro duomenimis, apie pusė respondentų baiminosi naujos mobilizacijos, ši baimė laikui bėgant augo.
Bet Ukrainos Konfliktų studijų ir Rusijos analizės institutas (IKAR) birželį paskelbė Rusijos gyventojų telefoninės apklausos duomenis. Pagal juos, 71 proc. respondentų prieštarauja antrai mobilizacijai, ją palaiko tik 11 proc. Apie trečdalį respondentų sakė turintys šeimos narių, kurie buvo mobilizuoti, 74 proc. teigė pažįstantys tokių žmonių ir tik 29 proc. sakė neturintys artimųjų ar draugų, kurie būtų žuvę kovoje. Nors šiuos duomenis reikia vertinti kritiškai, neabejotina, kad daug rusų gali žinoti apie karo realybę už režimo transliuojamos propagandos.
„Tikimybė [kad mobilizacija bus paskelbta] yra didesnė, nei kad ne“, – sako Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) mokslo darbuotojas dr. Kirilas Shamievas.
Sistema sukurta
Rusijos teisininkai ir žmogaus teisių aktyvistai teigia, kad šalyje jau parengtas teisinis ir administracinis mechanizmas naujai mobilizacijai. Nepriklausomos Rusijos žiniasklaidos šaltiniai tvirtina, kad valstybinėse korporacijose ir institucijose imtasi priemonių, galimai susijusių su mobilizacija, pavyzdžiui, nurodyta sumažinti darbuotojų skaičius 10–15 proc., atleidžiant vyrus.
V. Putino pasirašytas dekretas dėl dalinės mobilizacijos 2022 m. rugsėjį tebegalioja, todėl pareigūnai gali skelbti atskirus įslaptintus dekretus, nurodančius Gynybos ministerijai į tarnybą pašaukti daugiau karių, taip išvengiant būtinybės skelbti nepopuliarią visuotinę mobilizaciją. Mobilizuoti būtų galima ir tik specialistus, tam tikrų sektorių darbuotojus, ekonomiškai atsilikusių regionų gyventojus, siekiant nepaliesti didžiųjų centrų gyventojų.
Rusijoje išplėsta ir karinės registracijos sistema, sukurtos elektroninės duomenų bazės, darbdaviai privalo pateikti informaciją apie piliečius, tinkamus karinei tarnybai.
„Politine prasme [mobilizacijos paskelbimo perspektyvos] neaiškios ir viskas priklauso nuo Putino sprendimo. Nuo to, ar situaciją mūšio lauke jis vertins kaip nepatenkinamą, ar manys, kad atvesti daugiau karių į frontą būtų naudinga Rusijos kariuomenei“, – sako K. Shamievas.
Kam Rusijai reikia mobilizacijos?
Rusijos karo analitikas Dmitrijus Kuznecas leidiniui „The Moscow Times“ teigė, kad viešai prieinami biudžeto duomenys apie išmokas kontraktininkams leidžia manyti, kad per mėnesį Rusija užverbuoja apie 30 tūkst. naujų karių. Žuvusiųjų ir sužeistų karių skaičius kasdien svyruoja, bet rusų karo analitikai nepraneša apie reikšmingą personalo trūkumą dideliuose kariniuose daliniuose.
Nauja mobilizacija galėtų būti naudinga pirmiausia todėl, kad būtų galima atlaisvinti labiausiai patyrusius karius užnugaryje, o tai leistų juos permesti į naujas puolamąsias operacijas. Karo analitikai mano, kad mobilizacija nepadėtų Rusijai pasiekti proveržio mūšio lauke, prastai parengti kariai nedidintų operacijų efektyvumo, o ukrainiečių dronų taktika mažina Rusijos personalo persvaros pranašumus.
„Rusijos problemos nėra grynai kiekybinės. Tačiau Kremlius galėtų laikyti mobilizaciją naudinga sekinimo strategijoje. Maskva nebūtinai tiki, kad keli tūkstančiai papildomų rekrūtų priverstų Ukrainą greitai pasiduoti. Ji gali manyti, kad tai leistų tęsti karą ilgiau, nei Ukrainai pakaks žmogiškosios jėgos“, – svarsto M. Zavadskaya.
Anonimiškai su rusų žiniasklaida kalbėjęs vienas rusų generolas tvirtino, kad mobilizuoti kariai galėtų padėti užimti likusią Donbaso dalį – tokį tikslą V. Putinas nuolat kelia savo pajėgoms.
Jei Ukrainos taktika keistųsi ir ji imtų smūgiuoti į Rusijos pajėgų susitelkimo vietas, tai galėtų didinti personalo netektis.
Galimos pasekmės
Nauja mobilizacija veikiausiai sukeltų dar vieną emigracijos bangą ir paskatintų privataus pasipriešinimo iniciatyvas. Tai galėtų sukurti spaudimą ir patiems vadovams Kremliuje, sako K. Shamievas.
„Pagrindinis Rusijos valdžios tikslas yra išlikti, išsaugoti režimą, todėl prieš Dūmos rinkimus jie stengsis, kad viskas būtų kuo ramiau. O po rinkimų galima įgyvendinti nepopuliarius sprendimus. Yra daugybė pavyzdžių, kai iš karto po rinkimų būdavo priimami nepopuliarūs sprendimai“, – pabrėžia ekspertas.
Dūmos rinkimai yra svarbus simbolinis įvykis, režimui parodantis administracijos kompetenciją, elito ir visuomenės paklusnumą, atkreipia dėmesį M. Zavadskaya. Mobilizacijos paskelbimas prieš rinkimus galėtų pakurstyti nepasitenkinimą ir apsunkinti vietos pareigūnų pastangas parodyti Kremliui visuotinį nuolankumą, bet jokių masiškesnių nepaklusnumo formų šiandienos Rusijoje tikėtis neverta. Analitikai sutinka, kad Rusijos opozicijos struktūros buvo išardytos, režimo represijų tinklas platus, gyventojai linkę prisitaikyti ir bandyti išvengti asmeninio persekiojimo, užuot ėmęsi organizuotų pilietinių veiksmų. Tačiau kaip ir visada Rusijoje padėtis atrodo stabili, kol staiga ima svyruoti. O kol kas valdžią tvirtai savo rankose laiko V. Putinas.
„Tai didintų pasyvią, tylią sistemos kritiką, bet viskas yra, kaip yra. Nematau jokio potencialo pasipriešinti, nes visi opozicijos lyderiai kontroliuojami, – sako K. Shamievas. – Bet jei subliūkštų ekonominė ar administracinė sistema, didėtų tikimybė, kad elitas ieškotų kokių nors sprendimų šioms problemoms spręsti. Bet reikia nepamiršti, kad sistema yra labai represyvi.“
Ukrainos ilgojo nuotolio smūgiai kol kas V. Putino veikiausiai nestumia skelbti mobilizacijos, nepaisant pasipiktinimo socialiniuose tinkluose ar muštynių eilėse prie degalinių.
„Kremliuje yra įsitvirtinęs suvokimas, kad spausdami ukrainiečius fronto linijoje ir vykdydami ilgojo nuotolio raketų ir dronų smūgius jie vienaip ar kitaip pasieks savo tikslą, – sako K. Shamievas. – Taip, Ukrainos smūgiai skausmingi, bet tai kažkas, ko galima tikėtis. Nors jie veikia Rusijos Vyriausybės reitingus, didina jai spaudimą, Rusijai tai įveikiama. Ir Rusijos pusė atsako panašiais ar dar žiauresniais smūgiais taikiniams Ukrainoje.“
