„Europoje jau gana ilgą laiką gausu dešiniųjų populistų, kurie bando kritikuoti Europos Sąjungą, tačiau visuomenė į jų argumentus neatsižvelgia, todėl jie pradėjo keistis“, – LRT teigė Europos universitetinio instituto Roberto Schumano pažangiųjų studijų centro direktorius Erikas Jonesas, bet iškart pridūrė, kad tai optimistinis požiūris, kuris nebūtinai taps realybe.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- Šie rinkimai Vengrijoje yra svarbūs visai Europai, nes jie rodo Europos demokratijų atsparumą ir gali pakeisti naratyvą apie euroskepticizmą.
- Nors Peterio Magyaro pergalė prieš Viktorą Orbaną yra svarbi, tai vis dar yra vieno dešiniojo sparno populisto pergalė.
- Europos demokratijos yra atsparesnės propagandai nei anksčiau, tačiau piliečiai turi tapti atsparesni dezinformacijai.
- Bandymas paversti Ukrainos karą pagrindine rinkimų tema Vengrijoje buvo klaida, nes rinkėjams labiau rūpi ekonominės problemos.
- MAGA judėjimas gali pasimokyti iš Vengrijos rinkimų, kad negalima ignoruoti ekonominių klausimų ir sutelkti dėmesio tik į užsienio politiką.
– Daug Europos lyderių ir pareigūnų čia, Briuselyje, šventė Peterio Magyaro pergalę ir Viktoro Orbano pralaimėjimą. Jie teigė, kad šie rinkimai buvo susiję ne tik su Vengrija, su jos politikos pokyčiais, bet ir su visa Europa; kad šie rinkimai rodo, jog Europos demokratijos ir visuomenės yra atsparesnės Rusijos įtakai ir panašiai. Ar sutinkate, kad šie rinkimai buvo labiau susiję su Europa, o ne tik su Vengrija?
– Esu įsitikinęs, kad šie rinkimai turės didžiulį poveikį Europos Sąjungos veiklai. Taigi šia prasme jie yra labai svarbūs. Esu įsitikinęs, kad jie sukurs naratyvus, kuriuos Europos politikams bus labai svarbu išryškinti. Kaip demokratija pritraukia jaunimo dėmesį, ji kelia entuziazmą ir demokratinės institucijos pasirodė esančios atsparesnės, nei galbūt įsivaizdavome.
Tačiau realiame pasaulyje turime vieną dešiniojo sparno populistą, kuris nugalėjo kitą dešiniojo sparno populistą, o tas, kuris šįkart išėjo kaip nugalėtojas, laimėjo po 16 metų V. Orbano valdymo.
Žinote, bet kuris politikas po 16 metų praranda aktualumą.
Dabar kyla klausimas, ar P. Magyaras išties panaudos tą galią, kurią laimėjo, kad padarytų kažką tikrai teigiamo. Egzistuoja reali tikimybė, kad taip gali nutikti.
Jei taip atsitiks, tai pakeis naratyvą apie euroskepticizmą taip, kad tai bus labai svarbu Europos Sąjungos veikimui.
– Pastarąjį dešimtmetį matome, kad Europoje iškilo daug nacionalistinių ar kraštutinių dešiniųjų partijų. Kai kurie Europos lyderiai mano, kad šie rinkimai Vengrijoje pakeis šią tendenciją. Galbūt ir patys kraštutiniai dešinieji pamatė, kad ne viskas taip paprasta. Kaip manote, ar šie rinkimai paveiks kraštutinių dešiniųjų judėjimus Europoje?
– Galima pažvelgti į tai kaip į viltingą istoriją. Europoje jau gana ilgą laiką gausu dešiniųjų populistų, kurie bando kritikuoti Europos Sąjungą, tačiau visuomenė į jų argumentus neatsižvelgia. Todėl jie pradėjo keistis. Tai pirmiausia matėme Italijoje su Giorgia Meloni, kuri atėjo iš dešiniosios partijos ir dabar yra beveik įprasta veikėja Europos politiniame kontekste.
To paties tikimės iš P. Magyaro – kad jis bus konservatyvus politikas, bet atliks įprastą vaidmenį Europos Sąjungoje. Jei taip atsitiks, tai pakeis naratyvą apie euroskepticizmą taip, kad tai bus labai svarbu Europos Sąjungos veikimui.
Bet jei ši viltinga istorija neišsipildys, tuomet susidursime su tuo, kad dauguma Vengrijos rinkėjų ir didžioji dauguma Vengrijos parlamento narių tebebus pasiryžę daryti dalykus, kurie apsunkins Europos Sąjungos galimybę pasipriešinti Rusijos agresijai Ukrainoje, konsoliduoti savo strateginę autonomiją ir siekti naujos formos nepriklausomybės nuo Jungtinių Valstijų bei kitų sąjungininkų, kurie pasirodė esantys ne tokie naudingi, kaip tikėjomės, kad Europa įsitvirtintų pasaulinėje arenoje. Taigi esant nepalankiam scenarijui turėsime Europą, kuri yra silpnesnė, nei mums šiuo metu reikia.
Manau, kol šis instinktas nebus giliai įsišaknijęs visuomenėje, mes vis dar patirsime tokius sukrėtimus ir drebėjimus.
– Turėjome įrodymų, kad Rusija bandė daryti įtaką Moldovos rinkimams. Nėra abejonių, kad Rusija norėjo kokiu nors būdu paveikti Vengrijos rinkimų rezultatus. Taip pat matėme atvirą Jungtinių Valstijų paramą V. Orbanui, bet tai nepadėjo. Ar galėtumėte pasakyti, kad ne tik vengrų, bet galbūt ir daugiau Europos visuomenių yra atsparesnės, kad ir dėl karo Artimuosiuose Rytuose, Ukrainos ar kitų priežasčių?
– Pabandykime į tai pažvelgti šiek tiek kitaip. Praėjusio amžiaus šeštąjį, septintąjį dešimtmetį sovietų komunistai tikrai bandė destabilizuoti demokratinę politiką. Demokratinėms šalims, ypač toms, kuriose buvo didelės komunistų partijos (pavyzdžiui, Prancūzijoje ar Italijoje), buvo labai sunku atsilaikyti prieš tą destabilizaciją, prieš tą kišimąsi. Jos tai padarė iš dalies dėl to, kad Jungtinės Valstijos įsikišo ir pastūmė svarstyklių rodyklę į kitą pusę, daugelį metų neleisdamos komunistams ateiti į valdžią.
Taigi, kai šiandien kalbame apie kišimąsi į rinkimus, kalbame apie visiškai kitą dalyką. Tai yra propagandos karas ir šiame kare kovoti tikrai sunku. Bet nepainiokime jo su tikru kišimusi, kurį patirdavome septintajame ir aštuntajame dešimtmetyje.
Mūsų demokratijos dabar yra daug atsparesnės tokio pobūdžio propagandai, bet ir mūsų piliečiai turi tapti atsparesni. Komisaras iš Lietuvos Andrius Kubilius aktyviai siekia įdiegti visapusiškos gynybos modelį, skatindamas supratimą, kaip piliečiai turėtų prisidėti prie savo demokratinių valstybių saugumo, atidžiai skaitydami informaciją ir neperduodami toliau to, kas iš tikrųjų nėra tiesa. Manau, kol šis instinktas nebus giliai įsišaknijęs visuomenėje, mes vis dar patirsime tokius sukrėtimus ir drebėjimus.
Be abejo, visada atsiras trečiųjų šalių, norinčių kištis į mūsų demokratijų veikimą. Nemanau, kad tai savaime kenkia demokratijai, bet tai erzina. Tai nėra gerai. Turime tai įveikti, o vienintelis būdas tai padaryti – kiekvienam prisiimti atsakomybę už saugumą, kurį turi užtikrinti sau, savo kaimynams ir savo šalims.
Niekada nėra gerai prašyti ką nors, kas ką tik pradėjo karą, atvykti ir paremti tave politinėje kampanijoje, kai žmonės yra susitelkę į visiškai kitus klausimus.
– Kai kurie ekspertai sako, kad JAV prezidento Donaldo Trumpo parama ir J. D. Vance`o vizitas Budapešte netgi pakenkė V. Orbanui, nes Europa šiuo metu nemėgsta Jungtinių Valstijų. Be to, matėme „Politico“ apklausą, kurioje europiečiai šešiose šalyse netgi laiko Jungtines Valstijas grėsme Europai. Ar sutiktumėte, kad buvo blogas sprendimas paprašyti Jungtinių Valstijų atstovo atvykti ir viešai pareikšti savo nuomonę?
– Niekada nėra gerai prašyti ką nors, kas ką tik pradėjo karą, atvykti ir paremti tave politinėje kampanijoje, kai žmonės yra susitelkę į visiškai kitus klausimus.
Vis dėlto manau, kad didžiausia V. Orbano klaida buvo bandymas paversti Ukrainą rinkimų tema, o ne sutelkti dėmesį į ekonomines problemas, su kuriomis susiduria vengrai ir dėl kurių politinei diskusijai jis visiškai buvo nepasiruošęs. J. D. Vance`as į tai taip pat įsivėlė.
Bet pažvelkite, kas vyksta JAV politikoje. Artėja vidurio kadencijos rinkimai. Prezidentas ką tik pradėjo karą, kuris smarkiai pakels energijos kainas ir sulėtins ekonomikos augimą. Nė viena iš šių aplinkybių nėra palanki Respublikonų partijai. Taigi, toli gražu nesijaudinu dėl to, ar J. D. Vance`as padarė paslaugą V. Orbanui, o mąstau, ar D. Trumpas daro paslaugą Respublikonų partijai Jungtinėse Valstijose. Manau, atsakymas yra gana aiškus – ne.
– Ar D. Trumpo judėjimas MAGA gali ko nors pasimokyti iš šių rinkimų Vengrijoje?
– Judėjimas MAGA jau anksčiau daug išmoko iš V. Orbano ir daug pasimokė iš jo „Fidesz“ partijos. Tai istorija apie tai, kaip dešinieji tapo rafinuotesni dalindamiesi technikomis, strategijomis, žinutėmis ir pan.
Ko MAGA tikriausiai pasimokys iš šių rinkimų, yra tai, kad negalima nukreipti dėmesio nuo esmės. Negalima palikti ekonominių klausimų nuošalyje, kad vidaus rinkimuose kovotum dėl užsienio politikos klausimų.
Tai tiesiog beprotiška. Niekas vidaus politikoje nesirūpina užsienio politika tiek, kiek rūpinasi savo ekonomikos būkle ir likimu.
Tačiau nemanau, kad MAGA sugebės išmokti šią pamoką, nes prezidentas nustatė užsienio politikos darbotvarkę, kuri akivaizdžiai dominuoja politinėse diskusijose. Pažvelkite į bet kurį pagrindinį JAV leidinį šiuo metu – Iranas užima pirmą, antrą ir trečią vietas tarp temų, kurias žmonės nori skaityti.
