Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį išreiškė susirūpinimą dėl lėtėjančio šalies ekonomikos auginimo ir ragino imtis priemonių skatinti ekonomiką, kurios plėtrą stabdo ketverius metus trunkantis karas Ukrainoje ir Vakarų sankcijos.
Kremliaus milžiniškos išlaidos karui paskatino ūkio augimą po to, kai 2022 m. Rusija užpuolė Ukrainą, ir padėjo Rusijai paneigti prognozes apie ekonomikos žlugimą. Tačiau milžiniškos išlaidos padidino infliaciją, neigiamai paveikė su konfliktu nesusijusias ekonomikos sritis ir padidino Rusijos užsienio skolą iki aukščiausio lygio per pastaruosius du dešimtmečius.
Praėjusiais metais Rusijos bendrasis vidaus produktas (BVP) išaugo vos vienu procentu. Prognozuojama, kad šiemet ūkio augimas vėl bus vangus po to, kai metų pradžioje ekonomika susitraukė.
Trečiadienį V. Putinas vyriausybės posėdyje ekonomikos klausimais pareiškė, kad augimo „trajektorija“ „šiuo metu nesiekia lūkesčių“.
„Nesiekia ne tik ekspertų ir analitikų lūkesčių, bet ir pačios vyriausybės bei centrinio banko prognozių, – sakė V. Putinas. – Statistika rodo, kad ekonomikos augimas, deja, mažėja jau du mėnesius iš eilės. Iš viso BVP sausio-vasario mėnesiais susitraukė 1,8 proc.“
Jis pridūrė, kad tikisi „pasiūlymų dėl papildomų priemonių, skirtų vidaus ekonomikos augimui atgaivinti“.
Rusijos valstybės finansai patiria sunkumų dėl karo išlaidų ir spaudimo jai gyvybiškai svarbiam energijos išteklių eksportui nuo tada, kai 2022 m. V. Putinas įsakė pulti Ukrainą.
Maskvos biudžeto deficitas per pirmuosius tris šių metų mėnesius siekė 60 mlrd. JAV dolerių, arba 1,9 proc. BVP, o tai didesnis deficitas nei buvo planuota visiems šiems metams.
Tiesa, karas Artimuosiuose Rytuose leido Maskvai kiek atsikvėpti. Tarptautinė energetikos agentūra antradienį pranešė, kad kovo mėnesį Maskva beveik dvigubai padidino pajamas iš naftos eksporto.
