NATO vadovas Markas Rutte ketvirtadienį mėgino išlaviruoti tarp noro apginti JAV prezidentą Donaldą Trumpą ir Europos nenoro dalyvauti JAV ir Izraelio kare su Iranu.
„Iranas jau daugelį metų yra chaoso eksportuotojas į regioną ir pasaulį. Nebūkime dėl to naivūs“, – žiniasklaidai sakė transatlantinio aljanso generalinis sekretorius.
„Ir tai, ką dabar daro Jungtinės Valstijos, yra šio pajėgumo mažinimas. Ir taip, aš tam pritariu“, – sakė M. Rutte, įgijęs „Trumpo užkalbėtojo“ reputaciją.
M. Rutte sulaukė kelių Europos lyderių kritikos dėl to, kad palaiko JAV prezidentą dėl karo, kurį daugelis ekspertų laiko nepagrįstu ir neteisėtu, o D. Trumpas savo ruožtu išvadino NATO nares Europoje „bailėmis“, nes jos atsisakė prisijungti prie karo Artimuosiuose Rytuose.
Tačiau buvęs Nyderlandų premjeras tvirtino, kad visos NATO narės pritaria Vašingtono vertinimui dėl pavojaus, kurį kelia Irano balistiniai arba branduoliniai pajėgumai – pastaruosius D. Trumpas teigė sunaikinęs pernai per 12 dienų trukusį karą.
Vis dėlto, nors M. Rutte pripažino, kad europiečiai delsė reaguoti į D. Trumpo raginimą padėti vėl atidaryti strategiškai svarbų Hormūzo sąsiaurį, jie tai padarė dėl „svarių priežasčių“.
JAV prezidentas apstulbino Vašingtono sąjungininkes Europoje smogdamas Iranui neįspėjęs jų, nes „jis norėjo išlaikyti kampaniją paslaptyje“, teigė M. Rutte.
„Ir vėlgi, dėl rimtų priežasčių... visada yra rizika, kad, jei informuoji per didelį skaičių žmonių, informacija gali nutekėti“, – pridūrė NATO vadovas, nors ir pripažino, kad „tai turi ir trūkumų, nes europiečiams užima laiko susiorganizuoti“.
„Gera žinia yra ta, kad dėl šešių šalių, t. y. Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Italijos, Vokietijos, Japonijos ir Nyderlandų, lyderystės, o penktadienį... dabar jau daugiau kaip 30 šalių, įsipareigojo susirinkti ir aptarti, kur ir kada bus imamasi veiksmų, kad jūrų keliai išliktų atviri“, – sakė M. Rutte.
