Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį, duodamas interviu Izraelio televizijai, pareiškė, kad tikisi, jog tarptautinės sankcijos Iranui bus atnaujintos iki rugsėjo pabaigos.
Televizijos kanalo „Channel 12“ žurnalisto paklaustas apie sankcijų Iranui, susijusių su branduoline programa, atnaujinimą iki šio mėnesio pabaigos, E. Macronas atsakė, kad mano, kad jos vėl bus įvestos, nes, anot jo, Irano veiksmai šiuo klausimu nėra rimti.
Prancūzija, Jungtinė Karalystė (JK) ir Vokietija – vadinamosios E3 valstybės – teigia, kad Iranas iš esmės nevykdo savo įsipareigojimų pagal 2015 metų branduolinį susitarimą. Todėl jos inicijuoja vadinamąjį grįžimo į pradinę padėtį (angl. snapback) mechanizmą, pagal kurį prieš dešimtmetį sustabdytos sankcijos po 30 dienų vėl įsigaliotų.
„Prancūzija visada buvo labai reikli, aiški ir nuosekli žaidėja Irano klausimu“, – ketvirtadienį sakė Prancūzijos prezidentas.
„Ir manau, kad tai labai svarbu jūsų šaliai ir jūsų žmonėms“, – pridūrė jis, kreipdamasis į Izraelio gyventojus.
„Mes niekada nenuvertinome branduolinės bombos keliamos rizikos Irane, tačiau taip pat atsižvelgėme į Irano balistinių pajėgumų ir regioninės destabilizacijos riziką, nes jų ketinimai šiuo klausimu nėra aiškūs ir jie nepateikia jokių konkrečių įsipareigojimų“, – sakė E. Macronas.
„Tai yra Europos pozicija, ir mes bendradarbiavome su mūsų britų ir vokiečių kolegomis. Mes taikysime vadinamąjį grįžimo į pradinę padėtį mechanizmą,“ – nurodė prancūzų prezidentas.
Irano URM: Teheranas pateikė Europos valstybėms sąžiningą branduolinį pasiūlymą
Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi penktadienį pareiškė, kad Europos valstybėms pateikė „sąžiningą ir subalansuotą“ branduolinį pasiūlymą.
Šiuo pasiūlymu Iranas siekia išvengti Jungtinių Tautų (JT) sankcijų grąžinimo.
Ministras socialiniame tinkle „X“ nurodė, kad Teheranas pateikė „kūrybišką, teisingą ir subalansuotą pasiūlymą, kuris sprendžia tikrus susirūpinimus ir yra abipusiai naudingas“.
Jis pridūrė, kad pasiūlymas ketvirtadienį buvo pateiktas Jungtinei Karalystei (JK), Prancūzijai ir Vokietijai, vadinamoms E3, taip pat Europos Sąjungai (ES).
„Šią idėją galima greitai paversti veiksmais ir išspręsti atitinkamas problemas, kad būtų išvengta krizės“, – sakė A. Aragchi, teigdamas, kad „Iranas negali būti vienintelis atsakingas veikėjas“.
JT Saugumo Taryba penktadienį balsuoja dėl naujų ekonominių sankcijų Teheranui įvedimo dėl jo branduolinės programos.
Diplomatiniai šaltiniai tikisi, kad nebus devynių balsų, kurių Iranui reikia, kad iki mėnesio pabaigos būtų išlaikytas status quo ir būtų išvengta baudžiamųjų priemonių atnaujinimo.
E3 valstybės teigia, kad Iranas iš esmės nevykdo savo įsipareigojimų pagal 2015 metų branduolinį susitarimą, kuriuo panaikintos tarptautinės sankcijos Iranui mainais į jo branduolinės programos apribojimus.
Nors Iranas tvirtina, kad jo branduolinė programa skirta taikiems tikslams, Vakarų šalys ir Irano priešas Izraelis kaltina vyriausybę, kad ši siekia pasigaminti branduolinį ginklą, o Teheranas tai nuolat neigia.
Susitarimas, dar vadinamas Bendruoju išsamių veiksmų planų (JCPOA), faktiškai žlugo, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas 2018-aisiais, per savo pirmąją kadenciją, iš jo pasitraukė ir atnaujino griežtas sankcijas Iranui.
Tai paskatino Iraną 2019 metais pradėti mažinti savo įsipareigojimus, be kita ko, apriboti JT branduolinės priežiūros tarnybos inspektorių galimybę patekti į branduolinius objektus šalyje.
Birželį Izraelis surengė precedento neturintį puolimą prieš Iraną, kurio metu buvo atakuojami branduoliniai ir kariniai objektai, taip pat gyvenamieji rajonai, ir žuvo daugiau kaip 1 tūkst. žmonių, įskaitant aukšto rango vadus ir branduolinės srities mokslininkus.
Iranas atsakė raketomis ir dronais, pasiųstus į Izraelį, kur žuvo dešimtys žmonių.
Per 12 dienų karą Jungtinės Valstijos surengė ir savo bombardavimą, atakuodama branduolinius objektus, prieš šalims pasiekiant paliaubas.
Praėjusią savaitę Iranas susitarė dėl naujos bendradarbiavimo su JT Tarptautine atominės energijos agentūra (TATENA) sistemos po to, kai nutraukė jį po Izraelio ir JAV smūgių.
TATENA perspėja, kad Iranas yra vienintelė branduolinio ginklo neturinti šalis, šiuo metu sodrinanti uraną iki 60 proc. lygio, tai yra gerokai daugiau nei 2015 metų susitarime nustatyta 3,67 proc. riba.
Branduoliniam ginklui sukurti reikia 90 proc. lygio.
