Varšuva prie sienų su Baltarusija ir Rusija dislokuoja apie 40 tūkst. karių, pranešė naujienų portalas „TVP World“.
Gausesnio prie sienos sutelkto karių kontingento ir buvo tikimasi, nes Rusijos ir Baltarusijos pajėgos penktadienį pradės karines pratybas, o kai kurie jų etapai vyks netoli Lenkijos sienos.
Daug dėmesio sulauksiantys manevrai ir NATO reakcija į juos bus dar atidžiau analizuojami atsižvelgiant į trečiadienio įvykius, kai iš Rusijos atskriejusiems nepilotuojamiesiems orlaiviams numušti į orą buvo pakelti Lenkijos ir Nyderlandų naikintuvai.
Prognozuojama, kad periodiškai rengiamose bendrose Rusijos ir Baltarusijos pratybose, pavadintose „Zapad 2025“, dalyvaus dešimtys tūkstančių kareivių, todėl Lenkija nusprendė prie rytinės sienos dislokuoti „apie 40 tūkst.“ savo karių.
„Lenkija jau daug mėnesių ruošėsi manevrams „Zapad 2025“, – transliuotojui „Polsat News“ sakė gynybos ministro pavaduotojas Cezary‘jus Tomczykas.
„Kad galėtų tinkamai į jas reaguoti, Lenkijos kariuomenė surengė pratybas, kuriose dalyvavo daugiau nei 30 tūkst. Lenkijos karių, taip pat [NATO] aljanso kariai, – paaiškino jis. - Nepamirškime, kad „Zapad 2025“ yra puolamųjų veiksmų pratybos.“
Premjeras žada tęsti kariuomenės modernizavimą
Lenkų ministras pirmininkas Donaldas Tuskas ketvirtadienį pažadėjo tęsti „didžiąją modernizavimo programą“ savo šalies kariuomenėje.
Tai jis pareiškė kitą dieną po Rusijos dronų įsiveržimo į Lenkijos oro erdvę. Tai buvo pirmas kartas, kai NATO susidūrė su potencialia grėsme savo oro erdvėje.
Europos pareigūnai trečiadienį įvykusį Lenkijos oro erdvės pažeidimą, užfiksuotą per nesiliaujančių Rusijos smūgių Ukrainoje bangą, pavadino tyčine provokacija. Tai sustiprino seniai sklandžiusius nuogąstavimus, kad daugiau nei trejus metus trunkantis karas gali išprovokuoti platesnio masto konfliktą. JAV vadovaujamos pastangos nukreipti Maskvą ir Kyjivą taikos link iki šiol nebuvo sėkmingos.
Lenkijos oro navigacijos paslaugų agentūra ketvirtadienio rytą paskelbė apie įvedamus oro eismo apribojimus rytinėje šalies dalyje. Ji nurodė, kad toks sprendimas priimtas Lenkijos kariuomenės prašymu nacionalinio saugumo sumetimais.
Lenkija pranešė, kad kai kurie trečiadienį į jos oro erdvę įskridę dronai buvo iš Baltarusijos, kur Rusijos ir vietos kariai pradėjo rinktis į penktadienį prasidedančias pratybas „Zapad“. Lenkija naktį į penktadienį uždarys sieną su Baltarusija – šis žingsnis susijęs su karinėmis pratybomis.
D. Tuskas kreipėsi į Lenkijos karius oro bazėje centriniame Lasko mieste, gyrė jų ir NATO sąjungininkų pajėgų iš Nyderlandų, reagavusių į Rusijos bepiločių orlaivių įsiveržimą, greitus veiksmus.
Lenkija tikisi kitais metais iš Jungtinių Valstijų gauti pirmuosius iš 32 F-35 naikintuvų, kurių pristatymas numatytas iki 2030 metų, pagal prieš penkerius metus patvirtintą paramos paketą, sakė D. Tuskas.
Jie turėtų sustiprinti šios NATO sąjungininkės oro gynybos pajėgumus.
„Mes padarysime viską, kad mūsų sąjunginiai įsipareigojimai būtų įvykdyti, o jie, mūsų manymu, šiandien yra tokie svarbūs“, – teigė D. Tuskas.
„Tikimės, kad amerikiečiai laikysis terminų. Norėtume, kad pirmoji F-35 partija pasiektų jus gegužę, kad galėtume kas mėnesį ir kasmet vis labiau pasitikėdami kalbėti apie mūsų oro gynybos pajėgumus. Ir kad Lenkija būtų tikrai saugi, pradedant nuo dangaus“, – kalbėjo jis.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį į pranešimą apie Rusijos dronų įsiveržimą į Lenkijos oro erdvę sureagavo dviprasmiškai.
D. Trumpas savo socialiniame tinkle „Truth Social“ parašė: „Kodėl Rusija pažeidžia Lenkijos oro erdvę dronais? Prasideda!“
D. Trumpas lenkų prezidentui Karoliui Nawrockiui Baltuosiuose rūmuose praėjusią savaitę pasakė, kad JAV išlaikys karius Lenkijoje.
Keli Europos lyderiai pareiškė manantys, kad dronų įsiveržimas prilygsta tyčiniam Rusijos puolimo prieš Ukrainą išplėtimui.
„Rusijos karas eskaluojamas, o ne baigiasi“, – trečiadienį žurnalistams sakė Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos vadovė Kaja Kallas.
„(Rusijos prezidentas Vladimiras) Putinas nori mus išbandyti. Tai, kas įvyko Lenkijoje, pakeitė žaidimo taisykles“, – sakė ji, pridurdama, kad incidentas turi lemti griežtesnes sankcijas.
Nuo 2022 metų, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją, Lenkijos ir kitų šalių oro erdvė buvo pažeista ne vieną kartą, tačiau niekada tokiu mastu nei kalbant apie Lenkiją, nei kitas NATO valstybes.
