Pasienyje su Baltarusija besilankanti Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen sako, kad Europa stovi kartu su Lietuva bei kitomis Bendrijos valstybėmis, besiribojančiomis su Rusija ir Baltarusija. Pasak politikės, kai priešiškos šalys testuoja Lietuvos sienos apsaugą, taip yra išbandomas ir Europos saugumas.
„Šiandien Europa stovi su Lietuva, kaip su fronto valstybe – jūs susiduriate su Rusija Kaliningrade, jūs susiduriate su Baltarusija pasienyje, jūs patiriate geopolitinius ir ekonominius iššūkius, susiduriate su nuolatinėmis karinėmis ir hibridinėmis grėsmėmis“, – pirmadienį Medininkuose vykusios spaudos konferencijos metu žurnalistams sakė U. von der Leyen.
„Girdėjau, kad praėjusį mėnesį du dronai kirto Lietuvos–Baltarusijos sieną. Leiskite jus užtikrinti – kai yra testuojama Lietuva, yra testuojama ir visa Europa. Mes esame su jumis visais įmanomais būdais“, – pažymėjo ji.
EK pirmininkė pakartojo sekmadienį Lenkijoje paskelbtą žinią, jog naujajame ilgalaikiame Europos Sąjungos (ES) biudžete valstybėms narėms, besiribojančioms su Rusija ir Baltarusija, bus numatytas papildomas finansavimas.
„Žvelgiant į ilgalaikį Europos biudžetą, pasiūlėme tris kartus padidinti išlaidas į migracijos ir sienos apsaugą – čia dedame stiprų akcentą. Norime, kad valstybės narės, tiesiogiai besiribojančios su Rusija ir Baltarusija, gautų papildomų lėšų“, – tvirtino U. von der Leyen, akcentuodama, kad Europos sienų apsauga yra visos Bendrijos šalių atsakomybė.
Nors būsimasis ES biudžetas ir jame numatytos lėšos pasienio valstybėms narėms vis dar yra derybų objektas, EK pirmininkė pažymėjo, jog Bendrija yra esmingai prisidėjusi prie Lietuvos pasienio apsaugos. U. von der Leyen priminė, kad ES prisidėjo finansuojant pasienyje įrengtas stebėjimo sistemas, skyrė lėšų vizų ir migracijos politikos vykdymui. Visgi, politikė pripažino – būtina veikti ir dabar.
„Tačiau, žinoma, turime veikti ir dabar. Turime du instrumentus (...) – SAFE instrumentą ir, valstybėms narėms nacionaliniu lygiu, nacionalinio biudžeto išimtis“, – kalbėjo U. von der Leyen.
Nausėda: von der Leyen atvykimas į Lietuvą yra stiprus Europos solidarumo signalas
Savo ruožtu prezidentas Gitanas Nausėda tikina, jog EK pirmininkės vizitas į Lietuvą yra aiškus Europos solidarumo signalas, rodantis visos Bendrijos ryžta stiprinti išorines sienas bei užkardyti galimas grėsmes.
„Jūsų buvimas čia yra stiprus Europos solidarumo signalas. Tai rodo, jog Lietuvos saugumas – tai visos Europos Sąjungos saugumas (…). Šiandieninis susitikimas demonstruoja mūsų bendrą ryžtą apsaugoti rytinę ES sieną ir sustiprinti visos Europos atsparumą“, – spaudos konferencijos metu į EK pirmininkę kreipėsi prezidentas.
„Lietuva kartu su Latvija, Estija, Suomija ir Lenkija stovi priešakinėse šių pastangų linijose. Mūsų užduotis užkardyti grėsmes, sustiprinti atsparumą bei apsaugoti išorines sienas yra dvilypė: skubi ir ilgalaikė“, – kalbėjo G. Nausėda.
Prezidentas taip pat atkreipė dėmesį į du šią vasarą užfiksuotus atvejus, kai į Lietuvą iš Baltarusijos įskrido bepiločiai orlaiviai. Pasak jo, ateityje, siekiant užtikrinti gyventojų saugumą, Lietuva turėtų būti pajėgi tokius bepiločius orlaivius ne tik laiku aptikti, bet ir juos numušti.
„Lietuva supranta, kad dabartinė situacija yra labai pavojinga, labai trapi ir mes turime galėti aptikti neatpažintus bepiločius orlaivius, kurie retkarčiais kerta mūsų sieną, ir juos numušti, esant būtinybei“, – sakė G. Nausėda.
„Tai – mūsų žmonių saugumo garantas, ir mes į tai žiūrime labai rimtai“, – akcentavo jis.
Lietuva iš naujosios ES programos siekia gauti 8 mlrd. eurų vertės paskolų gynybai
Siekdama padidinti gynybos išlaidas, Lietuva iš iš naujosios ES programos siekia gauti 8 mlrd. eurų vertės paskolų.
Šių paskolų prašyti leidžia ES centrinio biudžeto lėšomis remiama 150 mlrd. eurų vertės Europos saugumo veiksmų programa (SAFE).
„Grėsmės, su kuriomis susiduriame, yra realios: priešiški koviniai dronai, hibridinės atakos ir nuolatinis neteisėtos migracijos spaudimas mūsų sienoms. SAFE priemonė suteikia mums galimybių reaguoti, – žurnalistams Medininkuose sakė prezidentas Gitanas Nausėda. – Lietuvos numatyti poreikiai siekia 8 milijardus eurų – tai investicijos, kurios sustiprins mūsų nacionalinę gynybą, sutvirtins Baltijos gynybos liniją ir rems Ukrainą.“
Pasak šalies vadovo, 7 mlrd. eurų būtų skirti kariuomenės divizijai, o 1 mlrd. eurų – sienų su Rusija ir Baltarusija apsaugai stiprinti, vystant Baltijos gynybos liniją.
Liepą Europos Komisija skelbė, kad 18 ES valstybių narių, įskaitant Lietuvą, prašo paskolų, kurių vertė siekia mažiausiai 127 mlrd. eurų.
Finansų ministerija BNS anksčiau teigė, kad Lietuva savo paraiškoje nurodė preliminarias – minimalią 5 mlrd. eurų ir maksimalią 8,76 mlrd. eurų paskolos sumas.
ES centrinio biudžeto lėšomis remiamas programos SAFE planas buvo baigtas rengti gegužę, ši programa yra svarbi Bendrijos pastangų skatinti ginklų pirkimus dalis, blokui siekiant skubiai stiprinti Europos gynybą, susidūrus su Rusijos keliama grėsme.
Ji turi griežtus reikalavimus, užtikrinančius, kad didžioji dalis pinigų būtų išleista ES pagamintiems ginklams, siekiant sustiprinti žemyno gynybos pramonę.
Be SAFE paskolų programos, ES taip pat sušvelnino savo biudžeto taisykles, kad šalys galėtų laisviau leisti lėšas gynybai.
