Įsiplieskus naujoms diplomatinėms kibirkštims tarp Budapešto ir Kyjivo, vis mažiau vilčių, kad Vengrija nustos vetuoti Ukrainos derybų dėl narystės ES pradžią. Vis dėlto Lietuva siūlo būdą, kaip išjudinti padėtį iš mirties taško.
Baigiantis atostogų sezonui ir artėjant svarbiam neformaliam ES užsienio reikalų ministrų susitikimui „Gymnich“ šiuo metu blokui pirmininkaujančios Danijos sostinėje Kopenhagoje, Lietuva praėjusią savaitę išsiuntė laišką ES šalims. Dokumente, kurį matė LRT.lt, teigiama, kad „dabar atėjo lemiamas momentas, kai ES turi imtis ryžtingų veiksmų, kad patenkintų Ukrainos europinius siekius ir padarytų stojimo į ES procesą apčiuopiamą ir negrįžtamą“. Mat Rusija suintensyvino karinę agresiją, o narystės perspektyvos sustiprintų ukrainiečių moralę bei europietiškas reformas Ukrainoje. Priešingu atveju, anot dokumento, tai gali lemti institucijų noro įgyvendinti būtinas permainas ir ukrainiečių paramos narystei ES eroziją.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- Lietuva siūlo ES šalims imtis ryžtingų veiksmų, kad Ukrainos stojimo į ES procesas pajudėtų.
- Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas blokuoja derybų su Ukraina pradžią.
- Lietuvos pasiūlymai bus aptarti neformaliame ES užsienio reikalų ministrų susitikime Kopenhagoje.
Tačiau antiukrainietiškų nuotaikų neslepiantis Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas šiuo metu blokuoja bet kokių derybų su Ukraina pradžią. Kaip prieš porą mėnesių Briuselio žurnalistams prisipažino Lenkijos diplomatijos vadovas Radoslawas Sikorskis, šių metų pirmojo pusmečio jo šalies pirmininkavimo ES Tarybai didžiausia nesėkmė – nesugebėjimas atidaryti nė vieno stojimo derybų su Ukraina skyriaus dėl Vengrijos veto.
Dėl to V. Orbanas neseniai sulaukė net savo idėjinio bendražygio JAV prezidento Donaldo Trumpo skambučio. Vis dėlto tikėtis, kad artimiausiu metu Budapešto nuomonė pasikeis, naivu. Pastarosiomis dienomis, kai Ukrainos pajėgos atakavo naftotiekį „Družba“, kuriuo į Vengriją ir Slovakiją tiekiama nafta, vėl kilo diplomatinės kibirkštys tarp Budapešto ir Kyjivo. Vengrija ir Slovakija paragino Europos Komisiją ir užkirsti kelią atakoms prieš naftotiekį „Družbą“, kuris esą yra „nepakeičiamas mūsų energijos tiekimui“. Kyjivas atsakė, kad viskas priklauso nuo Vengrijos pozicijos, o likusi Europa jau seniai ištrūko iš Rusijos energetinės priklausomybės.
Lietuva minėtame laiške ES sostinėms siūlo rugsėjo 1–2 d. Kopenhagoje neformaliame Europos reikalų ministrų susitikime pradėti derybas su Ukraina ir Moldova dėl pirmojo narystės ES skyriaus be Vengrijos. Esą pritarus 26 valstybėms narėms derybos vyktų techniniu lygiu, t. y. faktiškai, o teisiškai vėliau būtų formaliai sutarta, kai visos 27 ES valstybės tam pritartų (t. y. pasikeitus V. Orbano požiūriui ar visai Vengrijos vyriausybei).
Vilnius laiške taip pat dar kartą pakartojo ne kartą išsakytą raginimą nustatyti Ukrainos narystės ES datą – 2030 m.: „Nustačius tikslinę datą, tiek Ukraina, tiek ES galėtų sutelkti savo sprendimų priėmimo procesus ir institucijas. Taip pat būtų užtikrintas apdairus būtinų žmogiškųjų ir finansinių investicijų planavimo pagrindas. Tikslinės datos taip pat yra techninė pereinamųjų laikotarpių nustatymo sąlyga. Anksčiau kandidatėms buvo nurodyta tikslinė data. Ukraina neturi būti išimtis.“
Minimi Lietuvos pasiūlymai turėtų būti aptarti Kopenhagoje penktadienį–šeštadienį per susitikimą „Gymnich“, kuriame ES užsienio reikalų ministrai, pirmininkaujant bloko diplomatijos vadovei Kajai Kallas, planuoja daugiausia dėmesio skirti Rusijos agresijai prieš Ukrainą ir padėčiai Artimuosiuose Rytuose.
„Lietuva siekia atblokuoti ES narystės derybas su Ukraina, jos sustojo dėl Vengrijos veto. Bet koks tolesnis delsimas yra geopolitiškai žalingas tiek Ukrainai, tiek pačiai ES. Ukrainos narystė ES – dalis saugumo garantijų ir būtina sąlyga ilgalaikei taikai ir stabilumui Europoje. Europos Vadovų Taryba dar birželį patvirtino, kad Ukraina ir Moldova atitinka sąlygas pradėti derybas, todėl svarbu kuo greičiau rasti ES27 sutarimą ir judėti pirmyn. Jeigu to padaryti nepavyktų, turime ieškoti alternatyvių sprendimų ir toliau judėti ES narystės derybose su Ukraina ir Moldova be Vengrijos“, – LRT.lt komentavo laikinai užsienio reikalų ministro pareigas einantis Kęstutis Budrys.
Tuo metu Europos Komisija gan skeptiškai žiūri į galimybę pradėti technines derybas dėl Ukrainos narystės ES be visų šalių narių pritarimo. Pasak jos atstovų, derybos yra ES Tarybos rankose, bet kol kas situacija nepasikeitė.
„Jūs žinote taisykles: norint atidaryti tam tikrą derybų skyrių, reikia šalių narių vienbalsiškumo. Todėl tęsiame darbą su Ukraina, ragindami ją įgyvendinti reformas nepriklausomai nuo skyrių atidarymo, nes šis darbas atsimokės. Tuo pat metu, žinoma, dirbame su valstybėmis narėmis, kad kuo greičiau būtų formaliai atidaryti derybų skyriai“, – į LRT.lt klausimą antradienį atsakė Europos Komisijos atstovė spaudai Paula Pinho.
