Buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras, Lietuvos ambasadorius Švedijoje Linas Linkevičius po JAV prezidento Donaldo Trumpo susitikimo su Rusijos lyderiu Vladimiru Putinu Aliaskoje sako, kad tikėtis amerikiečių paramos teisingai taikai Ukrainoje bus sunku, tad europiečiai turi imtis iniciatyvos ir pateisinti „norinčiųjų koalicijos“ vardą.
– Dar susitikimo išvakarėse Europa bandė įtikinti Donaldą Trumpą paveikti V. Putiną nutraukti karines operacijas ir pradėti tikrą taikos procesą. Ką rodo tai, kad link šio rezultato visiškai nepajudėta, o D. Trumpas pakeitė poziciją ir vietoj paliaubų pirmenybę teiktų greitam galutiniam susitarimui dėl taikos?
– Niekas ir nebuvo įsitikinęs, kad tos gairės ar principai ar pasiūlymai, kuriuos suderino Europos lyderiai, kuriems paskutiniu momentu pavyko jei ne prasiveržti prie derybų stalo, tai bent jau arčiau to proceso – buvo abejonių, ar jomis bus vadovaujamasi.
Tiesą sakant, vienas pagrindinių punktų buvo paliaubos – pirmas žingsnis, geros valios gestas ir apskritai pradžia to proceso. Na ir matome, kad viskas baigėsi tuo, ko, deja, ir galima buvo tikėtis iš tokio susitikimo. Visiškas nulis iš visų rezultatų praktiškai.
Pasiekta tai, ko tikėjosi Putinas, – dabar gali džiūgauti ir žiniasklaida Rusijos, kad štai baigėsi pagaliau Rusijos izoliacija, kadangi izoliuoti didžiulės valstybės galingos neįmanoma, visi tą pamatė.
Sankcijos neįvestos, laikas eina, karas tęsiasi, paliaubų nėra. Tai dabar kažkokias čia išspausti teigiamas išvadas po viso to yra labai sudėtinga.
Belieka tik tikėtis, kad Europos lyderiai išlaikys tuos kanalus bendravimo ir jie vieninteliai, kurie stovi Ukrainos pusėje, ir galbūt kažkiek mėgins sukalibruoti šitą procesą.
– Kaip vertinate šiandien pasirodžiusią informaciją, kad Amerika pasiūlė Kyjivui saugumo garantijas, panašias į tas, kurias teikia NATO, bet be prisijungimo prie bloko?
– Labai daug abstraktumo čia yra, nes labai sunku suprasti, kokios tos garantijos, jeigu tai ne NATO, ir kas jas ir kokiu būdu suteiks. Nes jeigu NATO šalys suteikia saugumo garantijas, tai įsitraukia Aljansas. Labai daug neatsakytų klausimų.
Lygiai kaip ir dabar pasirodę pasiūlymai – kaip spaudoje čia matome, kas bus pirmadienį, matyt, patvirtinta – kad turėtų Ukraina atiduoti tas teritorijas, kurių dar nesugebėjo užimti Rusija. Tam nereikia susitikimo, kad įgarsintum ir taip jau žinomus Rusijos reikalavimus. Šitam tarpininkavimo nereikia.
Yra daug labai klausimų, į kuriuos nėra atsakymų.
– Pompastiškas V. Putino sutikimas, kardinaliai priešinga atmosfera, nei priimant prieš pusmetį V. Zelenskį, – ar tai nėra ženklas, kad D. Trumpas perkrauna santykius su Rusija ir Europai vėl vertėtų įsitempti?
– Mes turėtumėm atsiminti, kad Trumpas niekuo nesikeičia. Jis nuo pat pradžių taip pat mąstė. Jis sakė, kad Rusija yra galinga, Ukraina nėra tokia galinga. Jis tą pakartojo, beje, dar ir po Aliaskos susitikimo. Reikia suprasti, kad Ukraina turi nusileisti, kad yra svarbūs verslo interesai ir, tiesą sakant, ta taika reikalinga Trumpai tam, kad pradėtų verslą ir pradėtų tuos projektus Arktyje – apie ką, beje, Putinas taip pat užsiminė spaudos konferencijoje.
Tai mato ir Rusija, ir Amerika, matyt, mato tą darbotvarkę su Rusija žymiai plačiau nei tik Ukraina. Ir mato tame verslą, mato tame kažkokį pelną. Tai šitas požiūris, noriu pabrėžti, nepasikeitė nuo pat pradžių ir Trumpo vertinimai nepasikeitė. Čia stebėtis turbūt nereikia.
Kuo reikėtų susirūpinti – tai Europos lyderiai, ypač koalicija galinčių, norinčių, turi pateisinti tą pavadinimą ir tikrai imtis iniciatyvos. Nes tikėtis kažkokios proaktyvios paramos šiame kare ir teisingos taikos užtikrinimo iš amerikiečių bus sudėtinga.
