Popiežius Pranciškus mirė nuo insulto ir po to kilusio „negrįžtamo širdies nepakankamumo“, rašoma oficialiame Vatikano pareiškime.
Oficialiame pareiškime pabrėžiama, kad mirties priežastį patvirtinto echokardiograma.
Gydytojai patvirtino, kad prieš mirtį popiežius buvo komoje.
Teigiama, kad savo testamente popiežius Pranciškus nurodė, kad nori būti palaidotas Švč. Mergelės Marijos bazilikoje. Jis reikalavo būti palaidotas „žemėje, be jokių ypatingų puošmenų, bet su užrašu „Franciscus“. Iš lotynų kalbos išvertus „Franciscus“ reiškia jo vardą – Pranciškus.
Romos Gemelli ligoninės, kurioje popiežius buvo gydomas šiemet dėl kvėpavimo takų infekcijos, gydytojai skelbė, kad popiežius mirė ramiai savo apartamentuose Šventosios Mortos svečių namuose Vatikane, pirmadienį pranešė Šventojo Sosto spaudos tarnyba.
Anksčiau pirmadienį gydytojai Italijos leidiniui „La Repubblica“ teigė, kad popiežiaus mirtis iš pirmo žvilgsnio nėra susijusi su kvėpavimo problemomis, dėl kurių jis šiemet buvo gydomas. Tuomet tikėtina mirties priežastimi ir buvo laikytas insultas.
Pranciškus, kuriam buvo įsakyta du mėnesius ilsėtis ir vengti viešų reikalų, Didžiąją savaitę turėjo vienintelį oficialų vizitą – lankėsi Romos kalėjime.
Jis netgi praleido tradicinį kojų plovimo ritualą, o po apsilankymo kalėjime žurnalisto paklaustas, kaip mato šią Velykų savaitę, būdamas dabartinės būklės, besišypsantis popiežius atsakė silpnu ir trūkčiojančiu balsu: „Aš ją išgyvenu, kaip tik galiu.“
Popiežius Pranciškus šiemet sunkiai ir ilgai sirgo plaučių uždegimu. Iš ligoninės jis buvo paleistas kovo 23 d., po 38 dienas trukusio gydymo.
Pranciškus, kuris sirgo lėtine plaučių liga ir kuriam jaunystėje buvo pašalinta dalis vieno plaučio, vasario 14 dieną buvo paguldytas į Gemelli ligoninę dėl kvėpavimo takų krizės, kuri išsivystė į pneumoniją, apėmusią abu plaučius.
