Europos Sąjungos diplomatijos vadovės teigimu, Rusijos pateikti reikalavimai rodo, kad Kremlius nenori taikos. Taip Kaja Kallas sako prieš antradienio Donaldo Trumpo ir Vladimiro Putino skambutį, per kurį, pasak Baltųjų rūmų, bus aptartas Ukrainos teritorijų ir elektrinių klausimas.
Derybos su Rusija einasi gerai, prezidentiniu lėktuvu skrisdamas atgal į Vašingtoną sako Jungtinių Valstijų prezidentas. Baltieji rūmai ir Kremlius patvirtino, kad antradienį planuojamas dar vienas D. Trumpo ir karą Ukrainoje inicijavusio V. Putino pokalbis.
„Manau, kalbėsime apie žemę. Kaip žinote, ji kitokia, nei buvo prieš karą. Kalbėsime apie elektrines. Tai svarbus klausimas, bet manau, kad abi pusės – ir Ukraina, ir Rusija jau daug ką aptarė. Kalbame apie tam tikro turto pasidalijimą“, – sako D. Trumpas.
Prieš V. Putino ir D. Trumpo skambutį Rusijai kartojant, kad taikos susitarime Ukraina turės įsipareigoti likti neutrali, Briuselyje susitikę Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai reikalavimus atmeta.
„Jų pateiktos sąlygos rodo, kad jie iš tikrųjų nenori taikos, nes kaip sąlygas pateikia visus savo tikslus, kuriuos nori pasiekti per karą“, – atkreipia dėmesį Europos Sąjungos diplomatijos vadovė K. Kallas.
Įrodymas – naujos atakos Odesos srityje, į Ukrainą šiąnakt paleista daugiau nei pusantro šimto dronų.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys teigia, kad vienintelis kelias – spausti Putiną naujomis sankcijomis ir Ukrainai skirti įšaldytus Rusijos pinigus.
Tačiau konfiskuoti Europos Sąjungoje laikomus Rusijos 200-us milijardų eurų vargu ar pavyks – nemažai šalių priešinasi. O dėl sankcijų toną švelnina ir NATO vadovas, ir Ukrainos sankcijų komisaras. Jie pripažino – pasiekus taiką, prekyba su Rusija yra viso labo laiko klausimas.
Europos Sąjunga kartoja, kad taikos derybos negali vykti be Ukrainos ir Europos. Ir žada didinti įnašą į Ukrainos gynybą – Bendrijos diplomatijos vadovė per šiuos metus siūlo įsipareigoti skirti karinės paramos už 40 milijardų eurų.
„Parama šiai iniciatyvai – plati. Tai geras ženklas, bet reikia išspręsti dar daug detalių“, – teigia Europos Sąjungos užsienio politikos įgaliotinė K. Kallas.
Siūloma, kad šalys turėtų prisidėti pagal savo ekonomikos dydį. Rusijai palankios Vengrija ir Slovakija iniciatyvoje galėtų nedalyvauti. Lietuva turėtų skirti 200 milijonų eurų ir, pasak ministro K. Budrio, mūsų šalis jau įsipareigojusi skirti daugiau.
