Rusijos federalinei saugumo tarnybai (FSB) artimas įtakingas Maskvoje įsikūręs analitinis centras dar vasario mėnesį parengė dokumentą, kuriame išdėstė maksimalistinius Rusijos reikalavimus dėl karo Ukrainoje. Dokumente, kurį gavo Europos žvalgybos tarnyba ir matė laikraštis „The Washington Post“ teigiama, kad „taikus Ukrainos krizės sprendimas neįmanomas iki 2026 metų“.
Kaip skelbia „The Washington Post“, Kremliui parengtame dokumente išdėstyta griežta derybų pozicija, kurios Rusija turėtų laikytis pokalbių su JAV metu. Teigiama, kad Maskva turi stengtis susilpninti JAV derybinę poziciją dėl Ukrainos, kurstydama įtampą tarp JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos ir kitų šalių. Taip pat ji turėtų tęsti pastangas suskaldyti ir sunaikinti Ukrainos valstybę.
Plane taip pat atmetami D. Trumpo tikslai karą baigti per 100 dienų ir pabrėžiama, kad esą „taikus Ukrainos krizės sprendimas neįmanomas iki 2026 m.“. Dokumente atmetamos bet kokios galimybės kitoms šalims siųsti savo taikos palaikymo pajėgas, o tris neteisėtai aneksuotas teritorijas pripažinti Maskvai oficialiai. Kartu išsakoma būtinybė sukurti Ukrainos teritorijoje buferinę zoną šalia Rusijos Briansko ir Belgorodo sričių, padaryti demilitarizuotą zoną šalia Rusijos ir toliau valdomo Krymo.
Be to, dokumente aptariama būtinybė „visiškai išardyti“ dabartinę Ukrainos vyriausybę.
Dokumentą parengė analitinis centras, glaudžiai bendradarbiaujantis su FSB Penktąja tarnyba, kuri prižiūri operacijas Ukrainoje, likus savaitei iki vasario 18 d. Rijade (Saudo Arabija) vykusių Rusijos ir JAV derybų. Vienas Rusijos akademikas, artimas aukštiems Rusijos diplomatams, teigė, kad pagrindinė rekomendacijų esmė atspindi platų sutarimą Maskvoje, tačiau pridūrė, kad niekada nėra aišku, kiek Kremliaus vadovybė reaguoja į jai rengiamus dokumentus.
Dokumente teigiama, kad Rusijos pastangos pirmiausia turėtų būti sutelktos į Vašingtono ir Maskvos santykių normalizavimą, atkuriant abiejų šalių ambasadose visą diplomatinį personalą ir paskiriant Aleksandrą Darčiovą Rusijos ambasadoriumi Jungtinėse Valstijose – šie pasiūlymai viešai pasirodė po vasario 27 d. Stambule vykusių Rusijos ir JAV pareigūnų derybų, kuriose, matyt, daugiausia dėmesio buvo skiriama jų diplomatinių atstovybių veiklai.
Dokumente buvo siūloma, kad Rusija sutiktų nedislokuoti savo vidutinio nuotolio balistinių raketų „Orešnik“ Baltarusijoje, prie sienos su Europos Sąjunga, o JAV mainais sutiktų nedislokuoti naujų raketų sistemų Europoje. Jame taip pat siūloma, kad Rusija nutrauktų ginklų tiekimą JAV „nedraugiškomis“ laikomoms šalims, o JAV mainais nustotų ginkluoti Ukrainą, tačiau priduriama, kad nutraukti Rusijos ginklų tiekimą Maskvos sąjungininkėms būtų „sunkiai įgyvendinama“.
Dokumente taip pat atmetamos bet kokios galimos Ukrainos politinės nuolaidos, pavyzdžiui, Kyjivo atsisakymas narystės NATO ir rinkimų, kuriuose būtų leista dalyvauti prorusiškoms partijoms, surengimas, nes jos nėra pakankamai toli siekiančios. „Iš tikrųjų dabartinio Kyjivo režimo neįmanoma pakeisti iš šalies vidaus. Reikia jį visiškai išardyti“, – sakoma pranešime.
