Europos Sąjungos (ES) lyderiams ketvirtadienį pritarus planams stiprinti Bendrijos gynybą, prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad tai valstybėms leis žengti didelį žingsnį į priekį didinant gynybos finansavimą.
„Išvados priimtos visos, tiesą sakant be labai didelių redakcinių pataisymų. Taip, jų buvo, bet jie nebuvo kažkokie drastiški. Manau, kad visai sėkmingas, kad ir trumpas tas ekstraordinarus susitikimas“, – Briuselyje po specialaus Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdžio ketvirtadienį žurnalistams sakė G. Nausėda.
„Visi šitie tikslai nukreipti į tai, kad Europos Komisijos (EK) pagalba atveriamos papildomos galimybės ir tai tikrai leis visoms valstybėms, kurios siekia padidinti gynybos finansavimą, padaryti didelį žingsnį į priekį“, – teigė jis.
ES šalys Briuselyje pritarė EK planui, kuriuo siekiama sutelkti 800 mlrd. eurų pagal planą „ReArm Europe“, visų pirma suteikiant valstybėms galimybę daugiau lėšų išleisti gynybai.
Anot prezidento, tekstas patvirtintas 26 valstybių: priėmus Slovakijos pateiktą redakcinį pasiūlymą, vienintele naujojo paketo priešininke liko tik Vengrija, kurios perkalbėti nebandyta.
„Vengrijos premjeras išreiškė strategiškai kitokį požiūrį į šį klausimą, tai turbūt nieko nenustebino“, – sakė G. Nausėda.
„Nekaip atrodytų tokie mėginimai pakišomis ar saldainiais mėginti perkalbėti žmogų, kuris iš principo laikosi kitokio požiūrio į Ukrainą, į karą Ukrainoje, aiškina jo priežastis visiškai kitaip, kritikuoja ES strategiją Ukrainos atžvilgsiu iš esmės. Tai būtų manau toks savotiškas savęs apgaudinėjimas“, – kalbėjo šalies vadovas.
G. Nausėda užsiminė ir apie 20 mlrd. eurų paramos paketą Ukrainai, kuriai karinę paramą šią savaitę nutraukė Jungtinės Valstijos.
„Turime absoliučią daugumą valstybių, kuriuos remia Ukrainą ir svarbiausia, kad toliau dirbsime, ir EK toliau dirbs dėl tos sumos pinigų, kuri, tiesa, nebuvo paminėta, bet vis dėl to tai yra tikrai reikšminga pinigų suma, apie 20 mlrd. eurų, kad ji galėtų būti suteikta Ukrainai artimiausiu metu“, – tikino prezidentas.
Taip pat šalies vadovas pabrėžė, jog negalima nuvertinti ir išplėsto Europos investicijų banko (EIB) mandato naudos.
„Labai teisinga pastaba buvo pasakyta (Europos – BNS) Komisijos prezidentės dėl to, kad galbūt kažkas mano, kad tai yra pakankamai nedidelis finansinis svertas pagal savo apimtį palyginti pavyzdžiui su RRF (Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano – BNS) pinigais. Bet jis multiplikuojasi“, – kalbėjo prezidentas.
„Bankai, kurie dirba su EIB irgi lygiagrečiai gali imti keisti savo politikas gynybos pramonės atžvilgiu matydami, kad EIB savo strategiją keičia“, – sakė jis.
Į planą siūlytą įtraukti ir formuluotę dėl Ukrainos stojimo į ES iki 2030 metų, tačiau šią idėją, anot G. Nausėdos, dar teks „panešioti, pristatyti ją geriau kolegoms“.
Kaip BNS skelbė, Bendrijos lyderiai Briuselyje susirinko aptarti Europos ir Ukrainos saugumo tvyrant neaiškumo dėl Jungtinių Valstijų laikysenos ir požiūrio į Rusiją, jos pradėtą karą Ukrainoje ir galimas taikos derybas.
Prezidentas: ES rytinio pasienio šalims turi būti skirtas ypatingas finansavimas
Neeiliniame Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdyje dalyvaujantis prezidentas Gitanas Nausėda sako, jog stovime lemtingame istorijos taške ir ragina Bendrijos narius didinti gynybos finansavimą, ypatingą dėmesį skiriant Europos Sąjungos (ES) rytinio pasienio valstybėms.
„Neeiliniame Europos Vadovų Tarybos posėdyje pabrėžiau, kad nebeturime laiko delsti. Stovime lemtingame istorijos taške, kuris reikalauja ne tik žodžių, bet ir ryžtingų veiksmų. Europa privalo stiprinti savo gynybą ir reikšmingai didinti paramą Ukrainai“, – savo paskyroje „Facebook“ ketvirtadienio vakarą pasidalino šalies vadovas.
„Pabrėžiau, kad privalome ženkliai didinti ES gynybos finansavimą. Raginau nustatyti naują ES valstybių narių tikslą – bent 3 proc. BVP gynybai. Akcentavau, kad ypatingas dėmesys ir finansavimas turi būti skiriamas ES rytinio pasienio valstybėms, kurios saugo išorinę ES sieną“, – teigė jis.
G. Nausėda sako, jog EK iniciatyva atlaisvinti griežtas nacionalinių biudžetų taisykles bei papildomai skolintis siekiant didinti gynybos išlaidas Europoje, leistų lengviau planuoti krašto apsaugai būtinus finansus ir Lietuvai.
„Tai yra geriau nei nieko. Dėl to manau, kad iniciatyva yra labai savalaikė. Ji leis mums lengviau planuoti savo finansus šalyje“, – Briuselyje LRT sakė G. Nausėda.
Pagal šį siūlymą, ES sustabdytų griežtų biudžeto taisyklių taikymą ir leistų valstybėms narėms ženkliai padidinti savo išlaidas gynybai, be to, sukurti priemonę, pagal kurią ES narėms būtų suteikta 150 mlrd. eurų paskolų investicijoms į gynybą.
„Turime šį sprendimą ir manau, kad juo tikrai pasinaudosime. (...) Būtų labai svarbu, kad niekas jo neužblokuotų“, – teigė prezidentas.
G. Nausėdos teigimu, lankstesnės skolinimosi sąlygos leistų Lietuvai skolintomis lėšomis gynybą stiprinti trumpuoju laikotarpiu, kol dar nepriimti ilgalaikiai krašto apsaugos finansavimo pasiūlymai: „Pradžioje galime pradėti labiau nuo skolintų išteklių ir vėliau eiti prie pajamų, kurias generuosime iš ekonomikos augimo.“
„Ypatingai šiame etape turime naudotis labiau skolintais ištekliais, kad vėliau, įgyvendinus pasiūlymus (...) dėl indėlių įveiklinimo, pensijų fondų aktyvų panaudojimo šalies viduje, jie jau galėtų duoti tam tikrą ekonominį efektą vėliau“, – kalbėjo jis.
Valstybės gynimo taryba dar sausį nusprendė siekti, jog Lietuva krašto apsaugai iki 2030-ųjų skirtų papildomus 12–13 mlrd. eurų, kas kilsteltų finansavimą gynybai iki 5–6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP).
„Po to, kai priėmėme šį sprendimą (...) mano pirmoji mintis buvo, ar mums suteiks tam tikras lanksčias galimybes Europos Sąjunga, nes gali būti taip, kad tą 3 proc. deficito reikalavimą pažeisime“, – teigė šalies vadovas.
Bendrijos lyderiai ketvirtadienį taip pat sprendžia dėl papildomų 20 mlrd. eurų paramos paketo Ukrainai. Kaip žurnalistams Briuselyje sakė G. Nausėda, panašu, kad Slovakija pritars šiam paketui, o tai reikštų, kad vienintele prieštaraujančia šalimi paramai Kyjivui liktų Vengrija.
