Aukšto rango JAV prezidento Donaldo Trumpo aplinkos nariai surengė slaptas diskusijas su kai kuriais svarbiais Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio politiniais priešininkais. Anot leidinio „Politico“, taip siekiama išversti Ukrainos prezidentą iš posto. D. Trumpo padėjėjai įsitikinę, kad V. Zelenskis pralaimėtų bet kokį balsavimą dėl nuovargio nuo karo ir visuomenės nusivylimo dėl korupcijos išsikerojimo. Kiek teisinga ši nuomonė?
Ukrainos fronte kariaujantis istorikas ir kariškis Borisas Čerkasas pabrėžia – tik ukrainiečiai gali spręsti, kas yra jų šalies vadovas.
„Kalbant apie klausimą, kas dabar laimėtų rinkimus, karinėje aplinkoje, kur dabar esu, negirdžiu tokių pokalbių, mes nediskutuojame šia tema – yra prezidentas, mes kariaujame. Ir techniškai net nesuprantu, apie kokius rinkimus gali eiti kalba, jei vyksta aktyvi karo fazė“, – LRT RADIJO laidai „Lietuvos diena“ kalbėjo B. Čerkasas.
Pasak pašnekovo, rinkimai vykstant atviriems karo veiksmams nebūtų efektyvūs, kadangi didelė visuomenės dalis šiuo metu dalyvauja pasipriešinime. Be to, karo metu reikalingas susitelkimas.
„Kalbant apie partnerystės ryšius su JAV, manau, kad rinkimų klausimas čia nėra stipriai susijęs, jie tiesiog bando kalbėtis apie nesusijusius dalykus tam, kad pratęstų derybas. Tačiau tai tik mano nuomonė“, – sako istorikas.
„Mes neturime kur atsitraukti“
D. Trumpas penktadienį Baltuosiuose rūmuose susitiko su V. Zelenskiu. Šis vizitas virto piktu ginču. Po jo D. Trumpas nurodė sustabdyti JAV karinę pagalbą Ukrainai, tad spaudimas V. Zelenskiui dar labiau padidėjo. Kiek vėliau Vašingtonas sustabdė ir dalijimąsi žvalgybine informacija. B. Čerkaso teigimu, panašių sukrėtimų būta ir praeityje.
„Mes jau turėjome tokį etapą ir plataus masto invazijos pradžioje, kada paramos neturėjome, ir kai ji buvo pristabdyta vėliau, užpraeitą žiemą, kai nebuvo balsuojama parlamente, tačiau vis tiek kariavome“, – komentuoja B. Čerkasas. Pasak jo, ukrainiečiai tebejaučia stiprią motyvaciją kovoti.
„Manau, kad be JAV pagalbos mums bus sudėtinga, tačiau matydami, kad neturime kur atsitraukti ir kad tai yra egzistencinis klausimas, mes rasime būdą tęsti savo kovą. Tuo labiau kad mūsų pramonė dirba gana stipriai“, – tęsia jis.
Labai svarbu, sako istorikas, ir tai, kad Europa pradėjo ženkliai stiprinti savo gynybą, karinę pramonę.
„Nematau jokių globalių pokyčių, jų fronte dabar nejaučiu. Ir, kalbant apie JAV, manau, kad mums dar reikia luktelėti, tikiuosi, kad prie tam tikrų susitarimų visgi pavyks prieiti“, – viliasi kariškis.
B. Čerkasas teigia nematantis rimtų problemų su Ukrainos karių motyvacija, nors viešojoje erdvėje pasigirsta kritikos tam, kaip šalyje vykdoma mobilizacija.
„Turime suprasti, kad egzistuoja žiniasklaida, ji veikia taip, kad labiau pasigauna negatyvius pasisakymus, nes kai viskas gerai, niekas nieko ir nekalba. Nesakau, kad viskas tobula, žinoma, yra daug klausimų, <...> tačiau apskritai kariai yra užsiėmę savo darbu ir nematau jokių katastrofiškų pasikeitimų“, – dėsto jis.
Be to, teigia B. Čerkasas, visiškai normalu, kad demokratinės visuomenės nariai bijo mobilizacijos, tačiau ji yra neišvengiamybė karo sąlygomis.
„Jie suprimityvino karo meną“
Nors pastaruoju metu dalyje fronto linijos rusai labai iš lėto stumiasi pirmyn, B. Čerkasas sako, jog Rusijos taktika – primityvi ir nuspėjama, be to, brangiai jiems atsieinanti.
„Jie suprimityvino karo meną ir viskas remiasi masiniu pėstininkų siuntimu mažomis grupėmis po 3–4, didesnėmis 8–10 žmonių grupėmis. <...> Artilerijos šiek tiek sumažėjo, lyginant su 2022 metais, jie taip pat daug naudoja dronų, kaip ir mes, ir tai veda prie didelių nuostolių jiems“, – pasakoja pašnekovas.
Pasak jo, net jei Rusijos kariams pavyksta užimti vieną ar kitą gyvenvietę, didesnės naudos rusams tai nesuteikia.
„Vienintelis dalykas, kuris gana efektyvus ir naujas šiuo metu, – jiems padeda Šiaurės Korėjos kariuomenė. Tai yra akivaizdus faktorius. Klausimas, kiek jų ten yra: dvi, trys, penkios brigados? Žinome, kad jeigu jų atsirado 10 tūkst., gali atsirasti dar tiek pat. Tai yra svarbus, didelis prisidėjimas, tačiau kitomis kryptimis nieko itin naujo jie nedemonstruoja.
Jie spaudžia mus pėstininkais ir [kovos eiga] priklauso tik nuo to, kiek efektyvus yra mūsų pėstininkų naikinimo būdas. Kai kuriuose fronto daliniuose jau matome pristabdymą“, – apibendrina B. Čerkasas.
Visas pokalbis – laidos įraše.
