Izraelio užsienio reikalų ministras Gideonas Saaras pareiškė, kad žydų valstybė reikalauja visiškai demilitarizuoti Gazos Ruožą ir islamistų grupuočių atsitraukimo iš šios teritorijos, kad būtų pradėtos derybos dėl antrojo paliaubų etapo.
„Nesame susitarę dėl antrojo etapo. Reikalaujame visiškos Gazos demilitarizacijos, „Hamas“ ir „Islamo džihado“ pasitraukimo ir mūsų įkaitų grąžinimo. Jei jie su tuo sutiks, galėsime įgyvendinti (jį jau) rytoj“, – sakė jis Jeruzalėje surengtos konferencijos metu.
Šeštadienį baigėsi pirmasis Izraelio ir islamistų grupuotės „Hamas“ paliaubų Gazos Ruože etapas, o kitą dieną žydų valstybė paskelbė, kad stabdo humanitarinės pagalbos įvežimą į palestiniečių anklavą.
Paliaubos įsigaliojo sausio 19 dieną po daugiau kaip 15 mėnesių trukusio karo, kurį sukėlė 2023 metų spalio 7-ąją „Hamas“ įvykdytas išpuolis prieš Izraelį – daugiausiai aukų pareikalavęs išpuolis šalies istorijoje.
Per kelias savaites Gazos kovotojai išlaisvino 25 gyvus įkaitus ir grąžino Izraeliui dar aštuonių įkaitų palaikus mainais į šimtus žydų valstybės kalėjimuose laikomų palestiniečių kalinių.
Abi pusės dar nesusitarė dėl antrojo etapo, kurio metu islamistų grupuotė „Hamas“ turėtų paleisti dešimtis likusių įkaitų mainais į Izraelio pasitraukimą iš Gazos Ruožo ir ilgalaikes paliaubas.
Nors Izraelis sekmadienį paskelbė, kad pritaria pirmojo etapo pratęsimui iki balandžio vidurio, „Hamas“ primygtinai reikalauja pereiti prie antrojo etapo, kuris turėtų padėti galutinai užbaigti karą.
Izraelis: pagalba tapo pagrindiniu „Hamas“ pajamų šaltiniu
Izraelio diplomatijos vadovas antradienį teigė, kad humanitarinė pagalba tapo palestiniečių islamistų grupuotės „Hamas“ „pajamų šaltiniu numeris vienas“.
Užsienio reikalų ministras G. Saaras tai sakė teisindamas savo vyriausybės sprendimą blokuoti pagalbos gabenimą į Gazos Ruožą.
„Humanitarinė pagalba tapo „Hamas“ pajamų šaltiniu numeris vienas Gazos (Ruože), – sakė jis. – Tuos pinigus jie naudoja terorui, kad atkurtų savo pajėgumus ir į savo organizaciją pritrauktų daugiau jaunų teroristų.“
Gazos Ruože šeštadienį pasibaigus pirmajam trapių paliaubų etapui, Izraelis sekmadienį paskelbė stabdantis prekių ir atsargų įvežimą į teritoriją.
Humanitarinės organizacijos ir kaimyninės šalys suskubo raginti laikytis paliaubų, o islamistų grupuotės pareiškė, kad Izraeliui tenka atsakomybė už paliaubų Gazos Ruože „sabotavimą“ ir įkaitų likimą.
Palestiniečių pabėgėliais besirūpinančios Jungtinių Tautų (JT) agentūros UNRWA vadovas Philippe'as Lazzarini sakė, kad šis Izraelio žingsnis „kelia pavojų civilių, kuriuos išsekino 16 brutalaus karo mėnesių, gyvybėms“.
UNRWA vadovas taip pat paragino Izraelį leisti toliau teikti didesnę pagalbą, kaip buvo sutarta pagal paliaubų sąlygas.
„Humanitarinė pagalba privalo toliau plūsti panašiai tokiu mastu, kokį matėme pastarąsias šešias savaites“, – socialiniame tinkle „X“ rašė Ph. Lazzarini.
„Pats didžiosios daugumos žmonių Gazos (Ruože) išgyvenimas priklauso nuo pagalbos“, – sakė jis ir pridūrė, kad „pagalba bei šios svarbiausios paslaugos (...) niekada neturi būti naudojamos kaip karo ginklai“.
G. Saaras atsakė, kad, Izraelio nuomone, grupuotei „Hamas“ atitenkanti pagalba nėra humanitarinė ir kad ši pagalba naudojama grupuotės operacijoms prieš Izraelį finansuoti.
„Nežinau jokios kitos šalies pasaulyje, kurios būtų prašoma finansuoti karą prieš ją pačią“, – sakė jis.
G. Saaro teigimu, Izraelis leido gabenti pagalbą į Gazos Ruožą vykdydamas savo įsipareigojimus pirmajai, sausio 19 dieną prasidėjusiai paliaubų fazei, „kol buvo įsipareigojimas (...) paleisti mūsų įkaitus“.
Pirmajam paliaubų etapui šeštadienį pasibaigus, „nebeturime įsipareigojimų finansuoti terorą prieš mus pačius“, pabrėžė G. Saaras.
Per 42 pirmojo etapo dienas Izraeliui buvo sugrąžinti 33 įkaitai, mainais į maždaug 1,8 tūkst. palestiniečių kalinių.
Visi likę gyvi įkaitai turėjo būti paleisti antruoju paliaubų etapu, bet „Hamas“ ir Izraelis atsidūrė aklavietėje dėl to, kaip tęsti paliaubas.
