Ukraina sutinka su pakoreguotu Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) susitarimu dėl prieigos prie mineralų. Tą skelbia skirtingos žiniasklaidos priemonės, kurios remiasi Ukrainos pareigūnais. Sutartis gali būti pasirašoma jau penktadienį, kai, kaip tikimasi, Volodymyras Zelenskis nuvyks į Vašingtoną susitikti su Donaldu Trumpu.
Trumpas patvirtino susitikimą
Tai, kad ukrainiečiai atmetė pirminį planą, sukėlė nemažai įtampos tarp Vašingtono ir Kyjivo. Šaltinių teigimu, iš sutarties amerikiečiai sutiko išbraukti Kyjivui nepalankius punktus, tarp ir jų reikalavimą suteikti 500 mlrd. JAV dolerių vertės svarbių žaliavų. V. Zelenskis anksčiau kartojo, kad šis susitarimas turi numatyti ir saugumo garantijas Ukrainai, bet, pasak šaltinių, dokumente yra rašoma apie saugumą, tačiau Amerikos vaidmuo aiškiai neįvardijamas. Dokumente daugiau kalbama apie investicijas į stabilią, klestinčią ir suverenią Ukrainą.
Taip pat minima, kad Amerika remia pastangas garantuoti saugumą ir siekia ilgalaikės taikos. Todėl tikimasi, kad šis dokumentas sustiprins Kyjivo ir Vašingtono ryšius. Pagal susitarimą būtų įkurtas bendras šalių fondas, kuriuo naudotųsi abi šalys.
Panašu, kad tai atveria kelią D. Trumpo ir V. Zelenskio susitikimui, kuris, kaip skelbiama, galėtų įvykti jau šį penktadienį. Būtent tada galėtų būti pasirašyta ši sutartis. Tai patvirtino pats JAV prezidentas.
„Taip, girdėjau, kad jis atvyksta penktadienį. Žinoma, man su tuo viskas gerai, jeigu jis to nori. Jis norėtų pasirašyti susitarimą su manimi. Suprantu, kad tai labai svarbus susitarimas, labai didelis susitarimas. Mums reikės tam tikros formos taikdarių. Bus padaryta kažkas, kas tenkintų visus. Mums reikia taikos palaikymo. Iš tikrųjų apie tai diskutavau. Bet tai turės būti taikos palaikymo forma, kuri būtų priimtina visiems. Galiausiai dėl ko nors susitarsime“, – kalbėjo D. Trumpas.
Praėjusią savaitę dėl šio susitarimo, kai Ukraina atmetė pirminį amerikiečių pasiūlymą, kilo didelė įtampa tarp Vašingtono ir Kyjivo. D. Trumpas pavadino V. Zelenskį diktatoriumi ir kaltino Ukrainą, o ne Rusiją dėl karo pradžios. V. Zelenskis savo ruožtu sakė, kad Amerikos prezidentas gyvena Rusijos sukurtoje „dezinformacijos erdvėje“.
D. Trumpas siekė gauti prieigą prie Ukrainos naudingųjų iškasenų mainais į ankstesnę karinę ir kitokią pagalbą šaliai nuo tada, kai Maskva prieš trejus metus pradėjo plataus masto invaziją.
V. Zelenskis tvirtino, kad nė iš tolo nebuvo suteikta tokia didelė Amerikos pagalba, kiek pinigų reikalauta pagal pirminę sutarties versiją, ir pridūrė, kad jis negali „parduoti valstybės“.
Savo naktiniame kreipimesi Ukrainos prezidentas nekomentavo šio susitarimo su amerikiečiais, bet teigė, kad, tik būdama stipri, Ukraina gali tikėtis diplomatinės sėkmės. Pasak V. Zelenskio, Ukraina derina veiksmus su partneriais ir tik teisinga taika garantuos, jog agresija nepasikartos.
„Bus ir daugiau sprendimų, aktyviai juos ruošiame. Tai susitikimai, susitarimai, derybos. Ukraina privalo būti stipri, kad diplomatija atneštų sėkmę per tą stiprybę. Dabar vyksta daug diplomatinių veiksmų. Ir įvykiai tik spartėja. Su partneriais rengiame tam tikrus formatus“, – teigė Ukrainos prezidentas.
Saugumo garantijos nėra numatytos
Nepaisant visų diplomatinių vingrybių, apsišaudymai tarp Ukrainos ir Rusijos tęsiasi. Trečiadienio naktį rusų dronai atakavo Charkivo sritį, miesto meras praneša, kad pataikyta į daugiabutį. Kyjivo srityje rusų dronas pataikė į gyvenamąjį namą. Rusija teigia naktį atrėmusi 128 Ukrainos bepiločius orlaivius. Sprogimai fiksuoti Krasnodaro regione.
Trečiadienį surengtas nuotolinis Europos vadovų susitikimas, jame Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas papasakojo apie susitikimą su Amerikos prezidentu. Prieš keletą dienų Baltuosiuose rūmuose lankėsi ne tik Prancūzijos, bet ir Lenkijos prezidentas.
Sekmadienį Londone taip pat renkasi Europos vadovai, čia jie turėtų aptarti bendras gynybos ir saugumo strategijas. Šio susitikimo tikslas – sustiprinti bendrą Europos atsaką į dabartinius pasaulinio saugumo iššūkius.
Į Baltuosius rūmus vyks britų premjeras Keiras Starmeris, Vašingtone kaip tik šiuo metu lankytis turėtų ir Europos diplomatijos vadovė Kaja Kallas.
Europos Vadovų Tarybos pirmininkas sako, kad tiek daug susitikimų tik įrodo, kad Europos gynyba yra visų Europos šalių prioritetas. Pasak Antonio Costos, Rusijos grėsmė nėra tik rytinių Europos valstybių reikalas.
„Visi puikiai žinome, kokią grėsmę kelia Rusija. Ne tik Ukrainai, bet ir visai Europai. Ypač prie rytinės sienos. Lenkijoje, Baltijos šalyse, Rumunijoje ir visame rytiniame ES sparne. Žinoma, tai iššūkis mums visiems, ne tik šioms šalims. Kuriame galinčią apsiginti Europą ir tai privalo tapti mūsų prioritetu. Prioritetas aiškus – apsaugoti mūsų rytinę sieną“, – teigia A. Costa.
Geopolitikos ir saugumo studijų centro vadovas Linas Kojala sako, kad judėjimas į priekį yra pozityvus, tačiau kol kas bus susitarta tik dėl tam tikrų principų, o dėl detalių bus tariamasi ilgesniu laikotarpiu. Politologas pažymi, kad saugumo garantijos susitarime nėra numatytos, tačiau vien tokio susitarimo priėmimas implikuos saugumo garantijų suteikimą.
„Panašu, kad saugumo susitarimas jokių saugumo garantijų tiesiogiai nenumatys. Tos saugumo garantijos plaukia iš paties susitarimo egzistavimo fakto. Tai yra iš to, kad Amerika bus įsitraukusi į šitą projektą ir turės finansinį interesą. Ir jeigu yra finansinis interesas, tarsi turėtų būti siekis iš JAV pusės gauti garantijas, kad Ukraina bus saugi, ir prie tų garantijų taip pat prisidėti. Bet tiesiogiai, panašu, susitarimas neturės jokių tiesioginių teiginių, susijusių su tuo, kad JAV vienaip ar kitaip įsipareigotų ginti Ukrainą“, – pažymi L. Kojala.
Politologo teigimu, susitarimo pasirašymas pašalins iki šiol egzistavusią politinę įtampą, tačiau neapibrėžtumo politinėje situacijoje kol kas išliks.
„Manau, kad išliks daug neatsakytų klausimų. Nes ir dabar apie tuos mineralus kalbame lyg apie savaime suprantamą dalyką, nors prieš pusmetį tai dar apskritai net nebuvo tema. Ir tikrai yra daug svarstymų, kiek iš tikrųjų tų išteklių yra Ukrainoje, kokia jų vertė, kur jie yra geografiškai pasiskirstę. Atsižvelgiant į Rusijos vykdomą agresiją, kaip užtikrinti, kad jų gavyba būtų kaštų prasme efektyvi. Yra tikrai daug neapibrėžtumo“, – sako pašnekovas.
Rusija, pasak L. Kojalos, šį susitarimą vertina atsargiai, o JAV interesas Ukrainoje leidžia pasiekti nors ir nedidelę, bet reikšmingą diplomatinę pergalę.
„Mes matysime V. Zelenskį penktadienį Vašingtone. Ir tas susitikimas įvyks anksčiau nei D. Trumpo susitikimas su Vladimiru Putinu, nors dar prieš kurį laiką atrodė, kad jau dabar nebepavyks išvengti to, kad D. Trumpas pasimatys su V. Putinu ir, ko gero, kalbėsis su juo pirmiausiai, o Ukraina apie tai bus tarsi informuojama. Tai net ir diplomatine prasme, aš manau, šis žingsnis Ukrainai yra džiugus“, – teigia L. Kojala.
Plačiau – LRT RADIJO laidos „Ryto garsai“ įraše.
