Sausio pabaigoje Iranas dar nebuvo spėjęs atsigauti po šokiruojančio pranešimo, kad šalies šiaurės vakaruose tėvas mirtinai subadė 17-metę merginą, kai pasklido žinia, kad tėvas ir brolis nušovė kitą 17-metę, egzekucijos metu ant rankų laikydami jos kūdikį.
Ši publikacija yra LRT.lt portalo partnerio „Radio Free Europe / Radio Liberty“ (RFE / RL) originalus kūrinys.
Šios dvi merginos – Kani Abdollahi ir Atefeh Zaghibi – pirmosios šių metų aukos, Irane sparčiai augant smurto prieš moteris artimoje aplinkoje atvejų skaičiui.
„Radio Free Europe / Radio Liberty“ (RFE / RL) atliktos analizės duomenimis, per praėjusius metus dėl „garbės“ ar kitų priežasčių vyrai, tėvai ir broliai nužudė mažiausiai 133 moteris ir mergaites, t. y. kas dvi dienas šalyje viena moteris tampa „moteržudystės“ auka.
Peržiūrėjus pranešimus apie atvejus Irane per paskutinius Irano kalendoriaus metus, kuriuos sudaro 318 dienų, matyti, kad tik tris moteris nužudė ne jų šeimos nariai, kurių motyvai buvo apiplėšimas arba seksualinė prievarta. Tik vienas atvejis buvo susijęs su užsienio piliečiu.
Teisių gynėjai moteržudystę apibūdina kaip nužudymą dėl su lytimi susijusių motyvų, paprastai siekiant užkirsti kelią veiksmams, konservatyvesnėse visuomenėse laikomiems socialiai nepriimtinais jų lyčiai, arba nubausti moteris už juos.
Niujorke įsikūrusi nevyriausybinė organizacija „Stop Femicide Iran“ teigia, kad dauguma moterų nužudymo atvejų Irane pateisinami kaip „garbės“ nužudymai arba šeimyniniai ginčai, kai moteris nužudoma už neva visuomenės tradicijoms, religiniams reikalavimams ar šeimos reputacijai prieštaraujančius veiksmus.
K. Abdollahi atveju pranešama, kad sausio 25 d. ji buvo nužudyta dėl draugystės su jaunu vyru. O sausio 29 d. Irano žiniasklaida pranešė, kad nuo tėvo ir brolio rankos žuvo A. Zaghibi, prieš dvejus metus pabėgusi iš namų su mylimuoju.
Moteržudystės skaičiai
Oficialios statistikos apie žmogžudystes artimoje aplinkoje Irane nėra, o nevyriausybinės organizacijos „Iran Human Rights“ duomenimis, apie moterų nužudymus dažnai nepranešama arba melagingai pranešama kaip apie savižudybes ar nelaimingus atsitikimus.
Irano laikraštis „Shargh“ pranešė, kad 2021–2023 m. šeimos nariai vyrai nužudė mažiausiai 165 moteris. RFE / RL rastas 2024 m. metų skaičius – 133 atvejai – rodo, kad tokių nusikaltimų padaugėjo.
RFE / RL atlikta oficialios Irano Vyriausybės statistikos apžvalga rodo, kad dėl sutuoktinio smurto teismo medicinos centruose apsilankė daugiau nei 74 000 moterų, kurioms buvo atlikta medicininė apžiūra. Tyrėjų ir žmogaus teisių gynėjų vertinimais, tikrasis smurto šeimoje atvejų skaičius šalyje yra daug didesnis, kai kuriais vertinimais, jų gali būti iki 100 kartų daugiau, nei oficialiai užregistruojama.
Analizė rodo, kad 51 iš 133 praėjusiais metais įvykdytų nužudymų artimoje aplinkoje galima priskirti „šeimyniniams ginčams“, o tai, pasak žmogaus teisių grupių, atitinka platesnę tendenciją Irane, kai valdžios institucijos siekia nuslėpti „garbės“ nužudymus, neįtraukdamos jų į oficialią statistiką ir teikdamos apie juos klaidinančią informaciją. Panaši tendencija pastebima ir išžaginimų atveju, kurie valstybinėje žiniasklaidoje ir policijos ataskaitose dažnai priskiriami „priekabiavimui“.
Irano teisė grindžiama islamo šariato taisyklėmis ir praktika. Šios taisyklės dažnai suteikia tėvams ir vyrams teisę nuspręsti, kaip savo šeimos moteris nužudę asmenys turėtų sumokėti už nusikaltimą, ir sudaro sąlygas skirti švelnesnes bausmes, jei dėl bausmės sprendžiantys asmenys patys dalyvavo nužudyme arba jam pritarė.
Irano Baudžiamojo kodekso 630 straipsnyje teigiama, kad „jei vyras mato savo žmoną, svetimaujančią su kitu vyru, ir žino, kad tai vyksta su žmonos pritarimu, jis gali nužudyti juos abu vienu metu, o jei moteris nekalta, jis gali nužudyti tik vyrą“.
Nužudymų dėl „garbės“ skaičius auga?
Advokatas ir žmogaus teisių ekspertas Saeedas Dehghanas RFE / RL sakė, kad remdamiesi šiuo straipsniu teisėjai „garbės“ nužudymų bylose neretai skiria švelnias bausmes, dažnai nusprendžia neskirti maksimalios 10 metų laisvės atėmimo bausmės.
Be to, pasak jo, šalyje trūksta teisinės moterų apsaugos. Įstatymo projektas, kuriuo siekiama užtikrinti moterų apsaugą, guli stalčiuje Irano parlamente nuo pat jo pateikimo 2013 m.; nepaisant augančio smurto prieš moteris atvejų skaičiaus, jo svarstymas nepasistūmėjo pirmyn.
Pastaraisiais metais Irano visuomenę sujaudino kelios moterų žmogžudystės, vadinamos nužudymais dėl „garbės“.
Viena iš aukų – 14-metė Romina Ashrafi, kurią 2020 m. nužudė tėvas, įsiutęs dėl merginos sprendimo pabėgti iš namų su 28 metų vyru. Jos šeima priešinosi šiai sąjungai, o R. Ashrafi tėvas pasirūpino, kad pora būtų sulaikyta. Nepaisant nuogąstavimų dėl merginos saugumo, ji buvo grąžinta šeimai ir miegančią ją pjautuvu nužudė tėvas.
Dar vienas plačiai nuskambėjęs pastarojo meto atvejis – 17-metė Mona Heydari, kuriai vyras nukirto galvą po to, kai, gelbėdamasi nuo jo smurto, ji pabėgo į Turkiją, bet vėliau grįžo. Internete buvo išplatinta filmuota medžiaga, kurioje matyti nužudytos moters galvą po miestą nešiojantis vyras; kai kurios žiniasklaidos priemonės pasidalino šiais vaizdais.
R. Ashrafi tėvas ir M. Heydari vyras buvo suimti ir teisiami, tačiau abiem vyrams už žmogžudystes buvo skirtos trumpesnės nei 10 metų laisvės atėmimo bausmės.
