Ant dar vieno povandeninio energijos kabelio „Nordbalt“, jungiančio Švediją su Lietuva, Baltijos jūros dugne buvo aptikti inkaro vilkimo palikti apgadinimo ženklai, sekmadienį pranešė Švedijos gynybos ministras Carlas-Oskaras Bohlinas, kurį cituoja Švedijos visuomeninis transliuotojas SVT.
Anot jo, šią žalą veikiausiai padarė kinų laivas „Yi Peng 3“. Laivas lapkričio 17–18 d. vilkdamas inkarą apie 160 km nutraukė ir apgadino kabelius tarp Švedijos ir Lietuvos, Vokietijos ir Suomijos. Tyrėjai vykdo incidento tyrimą ir mano, kad laivas tai padarė tikslingai, nes kapitoną užverbavo Rusijos žvalgybos tarnybos. Gruodžio 25 d. vieną elektros kabelių tarp Estijos ir Suomijos nutraukė, kaip įtariama, tanklaivis „Eagle S“, kuris priklauso Rusijos šešėliniam laivynui.
Anot C.-O. Bohlino, visi šie incidentai gali būti susiję su vasarį vyksiančiu Baltijos šalių atsijungimu nuo Baltarusijos ir Rusijos elektros tinklo (BRELL).
„Tai, ką skelbia Švedijos žiniasklaida, rodo, kad tikėti atsitiktinumu dėl to, kas vyksta Baltijos jūroje, tikrai negalime. Turime labai rimtai vertinti šiuos sabotažo atvejus ar bandymus sabotuoti tą infrastruktūrą. Ir tai rodo, kad greita NATO reakcija yra būtina, siekiant apsaugoti mūsų vartotojų interesus ir mūsų, iš esmės, visą infrastruktūrą, tiek ir elektros rinką ir kainų stabilumą“, – LRT RADIJUI incidentą komentavo Lietuvos energetikos viceministras Arnoldas Pikžirnis.
LRT RADIJO bendradarbė Švedijoje Vaida Strazda pabrėžia, kad šalies žiniasklaida daug dėmesio skiria šiems sabotažo aktams: „[Spaudoje] naivūs pasisakymai iki tol, kad galbūt atsitiktinumas, nereikia pilti žibalo į ugnį, jau praeita. Reikia realiai žiūrėti į situaciją, kuri yra labai rimta“.
Atkreipdamas dėmesį į hibridines atakas, įtariamą sabotažą Baltijos jūroje ir karą per trečiąsias šalis, vykstantį jos teritorijoje, Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas sekmadienį pareiškė, kad jo šalis nekariauja, bet ir negyvena taikos metu.
„Taip pat premjeras pasakė, kad tai pirmas kartas, kai Švedija skiria resursus NATO pajėgoms ir pirmą kartą NATO pajėgos stebės Baltijos jūrą ir visą regioną dėl rimtų priešiškų veiksmų. Pabrėžė, kad Švedija turi daugiausiai Baltijos jūros kranto, lyginant su kitomis šalimis, todėl prisiima ir didžiausią atsakomybę sau“, – sakė V. Strazda.
