Dėl Maskvos invazijos Ukrainoje Švedijai ir Suomijai skubiai prisijungus prie NATO, nuskambėjo išdidūs vertinimai, kad Baltijos jūra tapo Aljanso ežeru, o Rusijos pajėgos regione gali būti nesunkiai suvaldytos. Tačiau Baltijoje jau kurį laiką kartojasi kabelių ir dujotiekių incidentai. Tokiomis pigiomis grėsmėmis Rusija signalizuoja, kad ji vis dar gali pridaryti rūpesčių sąjungininkams, – ir provokacijos neabejotinai tęsis.
Tikslas – pasėti baimę
Gruodžio 25 d. su Kuko salų vėliava iš Rusijos Ust Lugos uosto plaukęs tanklaivis „Eagle S“ 12.26 val. Suomijos (ir Lietuvos) laiku Suomijos įlankoje praplaukė virš elektros tiekimo kabelio „Estlink 2“, jungiančio Suomiją ir Estiją. Tuo pačiu metu Suomijos elektros perdavimo tinklo operatorius „Fingrid“ fiksavo elektros įtampos kabelio nutrūkimą.
Pavakarę prie laivo priplaukė ir jo kontrolę perėmė Suomijos pakrančių apsaugos patrulinis laivas „Turva“, palydėjęs „Eagle S“ iki Porkalaniemio pusiasalio. Po vidurnakčio tanklaivyje iš sraigtasparnių išsilaipino Helsinkio policijos greitojo reagavimo dalinys. Nors tikėtasi pasipriešinimo, laivas perimtas lengvai. Laive aptikta rusiška pasiklausymo įranga, kuria galima šnipinėti Vakarų laivus ir karinius manevrus. Manoma, kad tai Rusijos šešėlinio laivyno laivas, kuriuo Maskva eksportuoja naftos žaliavą į trečiąsias šalis ir taip apeidama sankcijas finansuoja savo karą prieš Ukrainą.
Pareigūnai pareikalavo, kad laivo įgula pakeltų inkarą, tačiau paaiškėjo, kad į vandenį buvo nuleista grandinė, kurios gale inkaro nebebuvo. Antradienį švedų laivas jūros dugne rado nutrūkusį „Eagle S“ inkarą.
Tai ne pirma tokia ataka Baltijos jūroje. Pasaulio dėmesį jos atkreipė kartu su Rusijos invazija Ukrainoje. 2022 m. lapkritį sprogo dujotiekiai „Nord Stream“, 2023 m. rugpjūtį buvo apgadinti Estiją ir Suomiją jungęs dujotiekis „Balticconnector“, komunikacijos kabeliai, jungę Suomiją su Estija ir Švedija. Nustatyta, kad tai padarė inkarą vilkęs su Honkongo vėliava plaukiojantis laivas „New Polar Bear“. Nors iš pradžių pranešta, kad Pekinas „noriai bendradarbiauja“ su tyrimą dėl incidentų pradėjusiomis Šiaurės šalimis, laivas netrukus pasišalino, o praėjus 10 mėnesių kinai pareiškė, esą incidentai įvyko „netyčia“. Pernai lapkritį buvo nutraukti kabeliai tarp Švedijos, Lietuvos, Suomijos ir Vokietijos.
„Tikėtina, kad tikslas – kaip ir kiekvienos hibridinės atakos – visuomenėse pasėti baimę ir nerimą, idėją, kad Vyriausybės ir saugumo tarnybos nesugeba užtikrinti žmonių saugumo – LRT.lt sakė Estijos Tarptautinio saugumo ir gynybos centro (ICDS) tyrėjas Tony Lawrence`as. – Taip pat ir pakirsti regiono paramą Ukrainai, o ypač Suomijos atveju – paramą narystei NATO, demonstruojant, kad veiksmai gali turėti priešiškų pasekmių.“
Tokios atakos sąjungininkams kainuoja. Dujotiekio „Balticconnector“ nutraukimas Suomijai atsiėjo 50 mln. eurų. Kai prieš kelerius metus buvo remontuojami „Estlink“ kabeliai, tai estams kainavo 96 mln. eurų elektros kainomis. Tokias atakas Rusija dangsto ir tarptautinės teisės trūkumais, demokratijų silpnosiomis vietomis.
„Šios atakos drąsios, nes rusai visada elgiasi psichologiškai: žiūrėkite, štai ką mes jums darome – ką jūs atsakysite? Tam tikra prasme jie meta pirštinę“, – LRT.lt sako Suomijos tarptautinių santykių instituto (FIIA) bendradarbis Eoinas Micheálas McNamara. JT jūrų teisės chartija gana aptakiai kalba apie laivybą išskirtinėse ekonominėse zonose ir tarptautiniuose vandenyse. Tačiau dėl nežinomų priežasčių „Eagle S“ įplaukė į Suomijos teritorinius vandenis, todėl suomiai jį galėjo sulaikyti visiškai teisėtai ir pagrįstai.
Kai prie NATO 2023-iaisiais galų gale prisijungė Švedija, o metais anksčiau – ir Suomija, imta kartoti klišė, kad Baltijos jūra tapo „NATO ežeru“. Tačiau pavieniai balsai jau tada perspėjo – tokia metafora žalinga, nes kuria pernelyg didelį pasitikėjimo savimi ir apgaulingo saugumo jausmą.
„[Atakos] neleidžia atmesti rimtų hibridinių incidentų ar karo. Manau, Rusija ir stengiasi tai pabrėžti – „jūs manėte, kad NATO išsiplėtus į Šiaurės Europą labai apsisaugojote“. Bet jie signalizuoja, kad turi būdų ir priemonių destabilizuoti“, – teigia E. McNamara.
Kenkia Vakarų politiką formuojančioms šalims
Šiandien apie 90 proc. duomenų visame pasaulyje perduodami povandeniais kabeliais. Kasmet pasaulyje netyčia apgadinama iki 150 kabelių, todėl povandeninė infrastruktūra turi alternatyvius tiekimo kanalus ir vartotojai sutrikimų dažniausiai nepastebi. Kiek šių incidentų įvykdomi tyčia, nėra aišku, nes kaltininkai ne visada aptinkami ir susekami.
„Rusijos hibridiniai veiksmai turi modelį – ji kartoja poelgius, kurie buvo sėkmingi ir prieš kuriuos nesiimta veiksmų. Pavyzdžiui, kišasi į rinkimus. Bet neturėtume pamiršti, kad jau per 1 000 dienų tęsiasi karas, teturėjęs tęstis 3 ar 4. Todėl galbūt už tokio Rusijos įžūlumo slypi ir frustracija“, – teigia T. Lawrence`as.
Baltijos šalys vasarį visiškai atsijungs nuo Rusijos ir Baltarusijos elektros operatorių sutarties (BRELL) ir sinchronizuos savo tinklus su žemynine Europa, todėl suintensyvėjusios atakos prieš Baltijos šalių infrastruktūrą gali būti laikomos ir Maskvos bandymais sutrikdyti šį procesą.
„Rusija gali bandyti sutrikdyti šį procesą, priversti sustabdyti planą ir taip išlaikyti šių šalių priklausomybę, – sako E. McNamara. Neatmetama, kad dėl to elektros kainos Estijoje gali kilti. – Žinoma, Estijos pareigūnai yra pasiryžę nepasiduoti Rusijos prievartai.“
Kartu Maskva keršija griežčiausios pozicijos Rusijos atžvilgiu besilaikančioms valstybėms.
„[Rusijai] dabar labiausiai nepatinka, kad Baltijos šalys, Suomija, Švedija, Lenkija veda ES sankcijų politiką ir NATO atgrasymo politiką. Jos yra labai įtakingos. Galbūt likusiai Europos daliai tai nelabai patinka, matėme Vokietijos priešingas pozicijas, Prancūzijos dvejones – sako E. McNamara. – Yra gana daug žmonių, kurie norėtų grįžti prie įprastų santykių su Rusija, bet to padaryti neleidžia labai aiškūs Švedijos, Suomijos, Baltijos šalių ir Lenkijos dėstomi argumentai, jos išlaiko stiprią ES ir NATO poziciją Rusijos atžvilgiu. Be šių šalių politika žymiai labiau pakryptų nuolaidžiavimo keliu.“
Sąjungininkai turi veikti kartu
Pastarasis incidentas su tanklaiviu „Eagle S“ – išskirtinis. Suomiams greitai sulaikius šį laivą, dabar Helsinkis galės pasidalinti informacija su sąjungininkais ir tai padės geriau suprasti, kaip Maskva vykdo tokias hibridines atakas.
„Suomijos jūrų pajėgos gana kuklios, bet suomiai visada garsėja savo pasirengimu ir galimybe mokytis iš klaidų. Tai jau trečias incidentas ir šįkart jie buvo pasirengę – turėjo planą, kurį ketino vykdyti, kai įvyks sutrikimas“, – pasakoja E. McNamara.
Itin svarbus buvo sąjungininkų komunikavimas. Viena didžiausių problemų – šalių nenoras komunikuoti ir artimai bendradarbiauti. Tik pastaruoju metu Šiaurės šalys labiau atsiveria Baltijos valstybėms ir įsileidžia jas į gynybos bendradarbiavimą.
„Vienoje diskusijoje mano kolega iš Lietuvos pabrėžė, kad visi patruliavimai yra puiku, bet laivynai turi labiau dalintis informacija, komunikuoti, kad žinotume, ką galime geriausiai padaryti kiekvienoje situacijoje. Naujausias pavyzdys su tanklaiviu „Eagle S“ yra puikus. Jei Estija ir Suomija nebūtų komunikavusios, estai galėjo būti palikti vieni ilgą laiką ir galbūt nebūtų galėję sureaguoti. Bet sureagavo suomiai“, – pabrėžia E. McNamara.
Nors po pastarųjų incidentų NATO siunčia į Baltijos jūrą patruliuoti apie 10 laivų, Aljansas jau seniai pripažįsta, kad apsaugoti visos povandeninės infrastruktūros neįmanoma – jos tiesiog yra per daug. Tokiomis atakomis Maskva siekia priversti NATO sąjungininkus naudoti savo resursus – šalys turi žvalgybinius orlaivius naudoti infrastruktūrai stebėti, stiprinti jūrinį patruliavimą, užuot šiuos resursus nukreipusios kitur.
„Tai reiškia, kad turime didinti atsparumą, kad galėtume lengviau atsigauti po atakų – fizinę apsaugą, dubliavimą“, – pabrėžia T. Lawrence`as.
Todėl svarbus ir atgrasymas – NATO sąjungininkai privalo signalizuoti priešininkams, kad už bet kokią ataką laukia pasekmės, griežto atsako išvengti nepavyks. Dabar ES yra įvedusi sankcijas už tokią diversiją, tačiau jos nėra kompleksinės, todėl siūloma, pavyzdžiui, uždrausti naudotis Europos šalių uostais – tai būtų rimtas signalas pelningą prekybą su Europa vykdančioms šalims, tokioms kaip Kinija, arba valstybėms, kuriose po priedanga registruojami Rusijos laivai.
„Airijoje mes matėme, kaip du rusų laivai suka ratus virš kabelių Šiaurės Atlante. Aš vartoju terminą „pigi grėsmė“ – tai gana pigus būdas priversti žmones ir valstybes sunerimti. O NATO tada turi reaguoti brangiais resursais – AWACS skrydžiais, povandeniniu stebėjimu, jūriniais patruliais, kai laivai turi būti atitraukiami iš kitų vietų. Tai kuria nemažą spaudimą pačiai NATO, Rusija to ir siekia“, – pabrėžia E. McNamara.
Viena didžiausių silpnybių – valstybės vis dar nesutaria, kaip reaguoti į tokius incidentus.
„Turime daugiau daryti kartu. Tiek NATO, tiek ES nurodo, kad atsakomybė už tvarkymąsi su hibridinėmis atakomis pirmiausia gula ant valstybės, tapusios taikiniu, pečių. Mes kolektyvizavome atsaką į konvencinį karą per NATO 5-ąjį straipsnį, todėl turėtume dėti daugiau pastangų bendrinti mūsų atsaką ir hibridiniame domene – rodyti vienybę, dalintis informacija, sutelkti resursus“, – sako T. Lawrence`as.
Abejojama, kad tokie hibridiniai veiksmai yra ženklas, kad Maskva ruošiasi konvenciniam karui prieš NATO. Tad hibridinės atakos veikiausiai tęsis, o Europoje sutariama – su šia grėsme būtina susidoroti. Jau buvo padidintos išlaidos gynybai, sukurti regioniniai gynybos planai, tad proveržio galima tikėtis ir čia.
