Po teroristinio išpuolio kalėdinėje mugėje Magdeburge, Vokietijoje bus dislokuota daugiau policijos pareigūnų. Pasak šalies vidaus reikalų ministro Romano Poseko, Vokietijos miestuose taip pat bus tikrinami užtvarai, kurie turi užkirsti kelią automobiliams įvažiuoti į kalėdinių mugių teritoriją. Vokietijos vyriausybė susiduria su vis dažnesniais klausimais, ar buvo galima padaryti daugiau, kad būtų išvengta išpuolio kalėdinėje mugėje Magdeburge, kur žuvo penki ir buvo sužeista daugiau kaip 200 žmonių.
Pirminiais duomenimis, Saudo Arabijoje gimęs ir nuolatinį leidimą gyventi Vokietijoje turėjęs gydytojas nuomotu automobiliu visu greičiu rėžėsi į minią. Užpuolikas žinomas dėl islamo kritikos.
Šeštadienio vakarą Magdeburge po išpuolio aukų pagerbimo ceremonijos surengta protesto demonstracija.
Kraštutinių dešiniųjų pažiūrų protestuotojai per Magdeburgą žygiavo nešini Vokietijos vėliavomis ir plakatais, raginančiais imigrantus palikti Vokietiją.
Manoma, kad išpuolis Magdeburge gali paaštrinti diskusijas Vokietijoje dėl saugumo ir imigracijos prieš vasario mėnesį vyksiančius nacionalinius rinkimus. Viešosios nuomonės apklausos rodo, kad juose kraštutiniai dešinieji turėtų pasiekti gerų rezultatų.
Vokietijos žiniasklaidai gilinantis į T. al Abdulmohseno praeitį, o tyrėjams mažai ką atskleidus, kritika pasipylė iš kraštutinių dešiniųjų ir kraštutinių kairiųjų partijų, kurios jau ir taip aršiai priešinosi O. Scholzo vyriausybei.
Kraštutinių dešiniųjų partijos AfD vadovas parlamente Berndas Baumannas pareikalavo, kad O. Scholzas sušauktų specialią Bundestago sesiją dėl „beviltiškos“ saugumo padėties, teigdamas, kad „tai yra mažiausia, ką esame skolingi aukoms“.
Kraštutinių kairiųjų partijos BSW vadovė Sahra Wagenknecht pareikalavo, kad vidaus reikalų ministrė Nancy Faeser (Nensi Fėzer) paaiškintų, „kodėl buvo ignoruota tiek daug patarimų ir įspėjimų“.
Vokietijos teisėsauga įtariamajam dėl kalėdinės mugės taranavimo pateikė 5 kaltinimus žmogžudyste
Vokietijos teisėsauga įtariamajam dėl mirtino išpuolio Magdeburgo miesto kalėdinėje mugėje, per kurį žuvo penki ir buvo sužeista 200 žmonių, pateikė daug kaltinimų žmogžudyste, pasikėsinimu nužudyti ir kitais nusikaltimais, ankstų sekmadienio rytą pranešė policija.
Įtariamasis, kuris pagal Vokietijos privatumo įstatymus įvardytas kaip Talebas A., buvo apkaltintas penkiomis žmogžudystėmis, daugybe pasikėsinimų nužudyti bei sunkių kūno sužalojimų atvejų ir tebėra sulaikytas, pranešė policija. Šeštadienio vakarą vyras buvo pristatytas teisėjui.
Įtariamasis, kaip teigiama, penktadienį pasinaudojo laisvomis avarinėmis eismo juostomis ir dideliu greičiu įvažiavo į kalėdinę mugę, partrenkdamas žmones. Žuvo keturios 45, 52, 67 ir 75 metų moterys bei devynerių metų berniukas.
Išpuolis sukėlė šoką ir gedulą ne tik Vokietijoje, bet ir visame pasaulyje.
Prokuroras: įtariamasis išpuoliu Vokietijoje piktinosi elgesiu su prieglobsčio prašytojais
Vyras, įtariamas automobiliu įvykdęs mirtiną išpuolį kalėdinėje mugėje Magdeburge, galėjo būti nepatenkintas Vokietijos elgesiu su prieglobsčio prašytojais iš jo gimtosios Saudo Arabijos, šeštadienį pareiškė prokuroras.
Paklaustas apie galimą motyvą, prokuroras Horstas Walteris Nopensas sakė, kad tyrimas tebevyksta, tačiau „atrodo, kad nusikaltimo priežastis ... galėjo būti nepasitenkinimas tuo, kaip Vokietijoje elgiamasi su pabėgėliais iš Saudo Arabijos“.
Penktadienį vakare Magdeburge į minią, besibūriavusią kalėdinėje mugėje, įsirėžus automobiliui žuvo penki žmonės, įskaitant devynerių metų vaiką, o dar 205 žmonės buvo sužeisti.
Policija vis dar bando išsiaiškinti pagrindinio įtariamojo Talebo al-Abdulmohseno motyvus.
Vokietija yra patyrusi kelis mirtinus džihadistų išpuolius, tačiau tyrėjų surinkti įrodymai ir ankstesni įtariamojo įrašai internete piešia kitokį 50-mečio psichiatro ir psichoterapeuto paveikslą.
T. al Abdulmohsenas Vokietijoje gyvena nuo 2006 metų, turi leidimą nuolat gyventi ir dirbo vienoje klinikoje netoli Magdeburgo.
Jis taip pat ilgą laiką buvo teisių aktyvistas, padėdavo moterims Saudo Arabijoje pabėgti iš šios šalies ir vadino save Saudo Arabijos ateistu. Jis reikšdavo griežtai antiislamiškas pažiūras, atkartodamas kraštutinių dešiniųjų retoriką, rodo jo įrašai socialiniuose tinkluose ir ankstesni interviu.
Internete jo reikštoms pažiūroms radikalėjant, jis kaltino ankstesnes Vokietijos vyriausybes planuojant „islamizuoti Europą“.
Jis taip pat piktinosi, jo nuomone, atlaidžiu Vokietijos požiūriu į pabėgėlius iš kitų, daugiausia musulmoniškų šalių.
Per anksti galutiniam vertinimui
Išpuolio motyvas vis dar per daug neaiškus, kad jį būtų galima galutinai įvertinti, tačiau, nepaisant jo pobūdžio, nėra jokių požymių, kad jis buvo surengtas islamistiniais motyvais, sakė vienas iš aukščiausių teisėsaugos pareigūnų.
Federalinės kriminalinės policijos biuro (BKA) vadovas Holgeris Münchas šeštadienį Vokietijos visuomeniniam transliuotojui ZDF sakė, kad negalima kategoriškai teigti, jog šis aktas buvo politiškai motyvuotas, nors ir pripažino, kad įtariamasis demonstravo antiislamišką požiūrį ir reiškėsi kraštutinių dešiniųjų platformose.
Magdeburgo vyriausiasis prokuroras Horstas Walteris Nopensas spėliojo, kad motyvas galėjo būti nepasitenkinimas, kaip Vokietijoje elgiamasi su pabėgėliais iš Saudo Arabijos.
H. Münchas sakė, kad po to, kai 2023 m. lapkritį BKA gavo pranešimą iš Saudo Arabijos apie šį vyrą, „čia taip pat buvo pradėta byla. Saksonijos-Anhalto policija taip pat vykdė tam tikras tyrimo priemones“, – sakė jis.
„Jis kontaktavo su valdžios institucijomis, įžeidinėjo ir kartais grasino, tačiau nebuvo žinomas dėl smurto veiksmų“, – apie įtariamąjį pasakojo H. Münchas. Pasak jo, reikia dar kartą įvertinti ir patikrinti, ar saugumo institucijos ko nors nepraleido pro akis: „Čia turime visiškai netipišką modelį, ir dabar turime jį ramiai išanalizuoti.“
Saudo Arabijos saugumo šaltiniai teigė perspėję Vokietiją apie įtariamąjį ir paprašę jį išduoti, tačiau Vokietija nereagavo.
Jie sakė, kad vyras yra musulmonas šiitas, kilęs iš Al Hofufo miesto Saudo Arabijos rytuose. Šiitai šioje šalyje sudaro mažumą – tik apie 10 proc. gyventojų šalyje, kur daugumą sudaro sunitai. Yra ne vienas pranešimas apie musulmonų šiitų diskriminaciją Saudo Arabijoje.
