Rengiantis Donaldo Trumpo sugrįžimui į Baltuosius rūmus, Europoje esančios NATO narės vykdo diskusijas didinti Aljanso numatytą tikslą ir birželį vyksiančiame bloko viršūnių susitikime įsipareigoti gynybai skirti 3 proc. BVP.
Tai būtų ryškus gynybos išlaidų augimas nuo dabar užsibrėžto 2 proc. BVP barjero, remdamasis keturiais šaltiniais, praneša leidinys „Financial Times“.
23 iš 32 NATO šalių šiemet pasieks 2 proc. ribą, rodo Aljanso skaičiavimai. 2018 m. šią ribą siekė tik šešios valstybės. Tačiau tokios Europos šalys kaip Italija ir Ispanija vis dar nesiekia dabartinės ribos.
Suvokimas, kad D. Trumpas reikalaus Europos daugiau mokėti už savi gynybą, karo Ukrainoje pamokos, rodančios, kad dabartinių investicijų nepakanka remti Kyjivą ir atgrasyti Rusiją, verčia sostines rimčiau žvelgti į šią sritį.
Konfidencialios derybos prasidėjo praėjusią savaitę vykusiame NATO narių užsienio reikalų ministrų susitikime, ir dar nėra užtikrinta, kad jos baigsis susitarimu. Kol kas įsivaizduojamas pažadas trumpuoju laikotarpiu pasiekti 2,5 proc. BVP gynybai ribą, o iki 2030 m. – 3 proc. BVP ribą. Toks susitarimas gali būti formalizuotas Nyderlanduose birželį vyksiančiame NATO viršūnių susitikime.
Aljanso vadovas Markas Rutte atsisakė komentuoti informaciją apie galimą naują tikslą, bet pabrėžė, kad sieks, jog ji būtų „daug didesnė“ už dabartinę.
„Aš esu sugalvojęs skaičių, bet jo dabar neminėsiu. Akivaizdu, pažvelgus į pajėgumų tikslus, tebeegzistuojančius skirtumus, (...) akivaizdu, kad su 2 proc. jų negalime pasiekti“ – M. Rutte gruodį sakė „Financial Times“.
Anot jo, būtų „gerai“ susitarti dėl naujo finansavimo tikslo Hagos viršūnių susitikime.
Gynybos išlaidų didinimas gali tapti iššūkiu daugeliui Europos šalių, tarp jų ir didžiosioms – Jungtinei Karalystei, Prancūzijai, Vokietijai, Italijai, Ispanijai.
