Kai prieš ketvirtį amžiaus Vladimiras Putinas perėmė valdžią griūvančioje posovietinėje Rusijoje, jis nedelsdamas ėmėsi atkurti Maskvos, kaip pasaulinės galybės, statusą.
Ši publikacija yra LRT.lt portalo partnerio „Radio Free Europe / Radio Liberty“ (RFE / RL) originalus kūrinys.
Prireikė 15 metų, bet Rusija pavaizdavo savo karinę intervenciją Sirijos pilietiniame kare kaip įrodymą, kad ji vėl tapo jėga, su kuria reikia skaitytis tarptautinėje arenoje.
Maskva pasinaudojo šiuo įvaizdžiu ir išplėtė savo įtaką Artimuosiuose Rytuose ir už jų ribų kaip atsvara Vakarams.
Dabar, žlugus prezidento Basharo al-Assado, pagrindinio Maskvos sąjungininko, valdžiai, suduotas rimtas smūgis Rusijos didžiosios galios ambicijoms.
„Putino karinė avantiūra Sirijoje buvo skirta pademonstruoti, kad Rusija yra didžioji galia ir gali daryti įtaką užsienyje, – sakė Artimųjų Rytų ekspertas Phillipas Smythas. – Sirijos pralaimėjimas yra didžiulis smūgis Putinui į veidą“.
Sirijoje yra du svarbūs Rusijos kariniai objektai: oro pajėgų bazė Hmeimime ir karinio jūrų laivyno bazė Tartuse. Pastaroji yra vienintelė Rusijos karinio jūrų laivyno bazė šiltuosiuose vandenyse ir suteikia Maskvai priėjimą prie Viduržemio jūros.
„Rusija naudojasi savo bazėmis Sirijoje, kad galėtų projektuoti savo galią tiek rytinėje Viduržemio jūros dalyje, tiek platesniu mastu Artimuosiuose Rytuose“, – sakė P. Smythas.
Didelės priežiūros reikalaujantis objektas
2015 m. Rusijos karinė intervencija Sirijoje pakeitė karo eigą. Maskvos vykdytos niokojančios oro kampanijos prieš sukilėlių pozicijas padėjo Sirijos armijai atgauti teritorijos plotus ir išlaikyti B. al-Assadą valdžioje.
Maskvos kampanija Sirijoje prasidėjo praėjus metams po jos invazijos į Ukrainos Krymo pusiasalį ir paramos separatistų pajėgoms Ukrainos rytuose.
Maskva pasinaudojo savo dalyvavimu tiek Sirijoje, tiek Ukrainoje, kad pavaizduotų save kaip galybę, galinčią mesti iššūkį Jungtinėms Valstijoms, NATO ir apskritai Vakarams, kartu išplėsdama savo pasaulinę įtaką nuo Viduržemio jūros iki Afrikos ir Lotynų Amerikos.
Ekspertai teigia, kad po to, kai 2022 m. vasarį Rusija pradėjo plataus masto įsiveržimą į Ukrainą, Sirija tapo privalumu Maskvai, kartu keldama iššūkį palaikyti karines kampanijas dviem frontais.
Dėl numatomo Rusijos karinių investicijų Sirijoje žlugimo griuvus B. al-Assado valdžiai, ši užduotis tapo dar sudėtingesnė.
Rusija jau daug investavo į didelį kontrpuolimą, siekdama susigrąžinti ukrainiečių užimtą teritoriją pietvakarių Kursko regione, ir ten stipriai remiasi Šiaurės Korėjos karių pagalba. Kartu ji stengiasi užimti kuo daugiau teritorijos Ukrainos rytuose prieš galimas taikos derybas.
Rusijos karinius objektus Viduržemio jūros pakrantėje Sirijos vakaruose gali užimti kovotojai, vadovaujami „Hayat Tahrir al-Sham“ (HTS), JAV į sąrašą įtrauktos teroristinės organizacijos, ir jos sąjungininkai.
Vašingtono instituto vyresnysis mokslinis bendradarbis Aaronas Zelinas teigė, kad Rusija paprasčiausiai neturi tiek ugnies galios, kad galėtų apsaugoti savo objektus Sirijoje.
„Svarbu nepamiršti, kad Rusija dabar turi spręsti didesnio masto karo Ukrainoje klausimus, palyginti su tuo, kai 2015 m. ji pirmą kartą įžengė į Siriją, – sakė A. Zelinas. – Rusija taip pat turi savo pajėgas, kovojančias Užsachario Afrikoje. Ir skirtingai nei prieš dešimtmetį, kai Rusija turėjo „Wagner“ grupuotę, kuriai vadovavo [miręs Jevgenijus] Prigožinas (...) dabar Rusija neturi tokio paties lygio pajėgumų ar gebėjimų, kad galėtų su tuo kovoti tokiu pat būdu“.
A. Zelinas sakė, kad ypač Tartuso karinio jūrų laivyno bazės praradimas Rusijai būtų „nepaprastai didelis nuostolis“.
„Tai vienintelis Rusijos šiltųjų vandenų uostas, kurį ji gali naudoti savo karinio jūrų laivyno veiklai ir galios projekcijai, – sakė jis. – Praradus šį uostą, Rusija iš esmės būtų išstumta iš Artimųjų Rytų branduolio.“
Maskva nesiuntė sausumos pajėgų į pagalbą Damaskui, kuris gruodžio 8 d. krito prieš HTS ir jos sąjungininkus. Nuo lapkričio pabaigos, kai sukilėliai pradėjo puolimą prieš B. al-Assado pajėgas, Rusija surengė dešimtis oro smūgių, tačiau ribotas Maskvos įsikišimas nepadėjo sustabdyti sukilėlių veržimosi.
Ekspertai teigia, kad Rusija sumokės didžiulę kainą už savo nesėkmę Sirijoje.
B. al-Assado žlugimas yra „didelis smūgis Rusijos pretenzijoms, kad ji vis dar yra pasaulinė galia, galinti išlaikyti karinę ir politinę įtaką užsienyje“, – sakė Vokietijos tarptautinių ir saugumo reikalų instituto bendradarbis Hamidreza Azizi.
Pasak jo, kitų regionų, pavyzdžiui, Lotynų Amerikos ir Afrikos, veikėjai taip pat gali „pradėti persvarstyti savo ryšius ir priklausomybę nuo Rusijos“.
