Antradienio vakarą Pietų Korėją sukrėtė žinia – prezidentas Yoon Suk-yeolas paskelbė, kad šalyje įvedama karo padėtis. Ji po opozicijos ir paties prezidento partijos, visuomenės spaudimo buvo atšaukta, tačiau kodėl Yoon Suk-yeolas sugalvojo pirmą kartą nuo 1979 metų paskelbti karo padėtį? LRT trumpai paaiškina, kas atsitiko Pietų Korėjoje.
Pietų Korėjos politiniuose sluoksniuose jau kelis mėnesius sklandė gandai, kad prezidentas svarsto galimybę įvesti karo padėtį. Rugsėjį šalies politikai žiniasklaidai teigė, kad tokia galimybė egzistuoja, tačiau dauguma abejojo, kad taip atsitiks, nes tokią priemonę vadino „per daug kraštutine“.
Istorinės paralelės
Paskutinį kartą karo padėtis Pietų Korėjoje buvo įvesta 1979 m., kai kilo karinis perversmas dėl prezidento Park Chung-Hee nužudymo. Jis dar vadinamas „12.12 revoliucija“, nes prasidėjo gruodžio 12 dieną. Tuomet kariuomenės generolas majoras Chun Doo-hwanas be laikino prezidento įsakymo sulaikė ir apkaltino kariuomenės štabo viršininką generolą Jeong Seung-hwa prisidėjus prie prezidento nužudymo.
Šaltojo karo metu karo padėties įvedimas nebuvo išskirtinis įvykis ir dažniausiai jis buvo skirtas susidoroti su opozicija. Tačiau Pietų Korėjai daugiau nei 30 metų puoselėjant demokratines vertybes, karo padėtis nebuvo paskelbta nė karto, net tada, kai grėsmė kilo iš Šiaurės Korėjos.
Antradienio vakarą Pietų Korėjos prezidentas aiškino, kad karo padėtis įvedama dėl Šiaurės Korėjos veikiamų politikų ir reikalinga tam, kad būtų atstatyta demokratinė šalies veikla. Nacionalinę asamblėją, kaip vadinamas Pietų Korėjos parlamentas, prezidentas vadino „nusikaltėlių urvu“, kuris nori paralyžiuoti vyriausybės darbą.
Tai iš karto sukėlė visuomenės ir politikų reakcijas. Pietų Korėjos gyventojai vietos žiniasklaidai pasakojo, kad prezidento kalba priminė „bloguosius laikus“, ypač kai parlamentą apsupo kariuomenė, į juos neleista patekti net parlamentarams. 1980 m. prodemokratiniai aktyvistai, kurių dauguma buvo studentai, išėjo į Kvangdžu gatves protestuoti prieš karinę padėtį, per incidentą žuvo apie 200 žmonių.
Vis tik parlamentarai pateko į vidų ir visi 190 vienbalsiai nusprendė, kad karo padėtis turi būti atšaukta.
Yoon Suk-yeolas pats vėliau pritarė atšaukti karo padėtį, tik tada kariuomenė, paklūstanti prezidentui, atsitraukė iš parlamento, tačiau minia protestuotojų liko pareikšti savo nepritarimo staigiai ir netikėtai paskelbtai karo padėčiai.
Skandalų liūnas
Pietų Korėjos politologai, pasak BBC, mano, kad sprendimas paskelbti karo padėtį galėjo kilti dėl iš prezidento rankų slystančios galios. 2022 metais jis tapo prezidentu, kuris laimėjo rinkimus mažiausia persvara Pietų Korėjos istorijoje. Yoon Suk-yeolas surinko 48,56 proc. balsų, o antroje vietoje likęs demokratų kandidatas Lee Jae-myungas surinko 47,83 proc. balsų.
Tais pačiais metais per Heloviną Pietų Korėją sukrėtė nelaimė, kai Seule buvo mirtinai sutrypti 159 žmonės, dar šimtai buvo sužeisti. Tada prezidentas ir institucijos buvo kritikuojami, kad nebuvo užtikrintas žmonių saugumas, kai buvo numanoma, kad po ilgo pandeminio laikotarpio tūkstančiai žmonių išeis į gatves švęsti.
Kitais metais buvo raginama tirti jo žmonos Kim Keon-hee veiklą, kai buvo užfiksuota, kad ji priėmė prabangią „Dior“ rankinę dovanų iš pastoriaus. Opozicija pabrėžė, kad taip pirmoji ponia pažeidė įstatymą, kuriuo draudžiama pareigūnams ir jų sutuoktiniams imti dovanas, brangesnes nei maždaug 750 eurų, tuo metu rankinė kainavo apie 2 tūkst. eurų. Vis tik teisėsauga pirmąją ponią išteisino, nes nenustatė, kad šia dovana buvo siekiama daryti poveikį.
Vis tik prezidento populiarumas dėl skandalų tik menko ir 2024 metų pabaigoje nesiekė net 20 proc. Šiais metais vykusiuose parlamento rinkimuose prezidento Liaudies jėgos partija patyrė pralaimėjimą, todėl jis atsidūrė politikos paraštėse.
Baimė dėl ateities?
Pastarosiomis savaitėmis Yoon Suk-yeolas ir jo Liaudies jėgos partija smarkiai susiginčijo su valdančiąja partija dėl kitų metų biudžeto. Visų nesutarimų epopėja tapo karo padėties paskelbimas, turėjęs sutelkti galią šalies vadovo rankose. Įvedus karo padėtį draudžiama opozicija prezidentui, negalimi protestai, įvedama žiniasklaidos cenzūra.
Prezidento kalboje, skelbiant karo padėtį, minėta Šiaurės Korėjos grėsmė ir antivalstybinės jėgos, tikriausiai, turėjo mobilizuoti kraštutinius dešiniuosius, kurie valdžioje esančias liberalias jėgas vadina komunistais, vis tik tai nesuveikė ir stipriai atsisuko prieš jį patį. Dabar jam rengiama apkalta, kurios jis tikriausiai bandė išvengti.
Ne vienas Pietų Korėjos lyderis savo kadencijos metu ar iš karto po jos buvo nuteistas dėl korupcijos ar piktnaudžiavimo. Pavyzdžiui, pirmoji šalies vadovė moteris Park Geun-hye buvo įkalinta pripažinus ją kalta dėl piktnaudžiavimo valdžia ir korupcijos. Jos pirmtakas Lee Myung-bakas už korupciją ir kyšininkavimą 2020 m. nuteistas kalėti 17 metų. Kitas buvęs prezidentas Roh Moo-hyunas 2009 m. nusižudė po to, kai buvo pradėtas tyrimas dėl įtariamo milijoninių kyšių gavimo.
Pietų Korėjoje baudžiamasis persekiojimas beveik tapo politiniu įrankiu – grėsme, kuria gali naudotis opozicija. Jau užsimenama apie galimus tyrimus dėl galimos prezidento ir pirmosios ponios korupcijos.
Ekspertai neabejoja – Yoon Suk-yeolo politinė karjera neatsigaus.
