Pasaulyje

2019.01.15 23:46

Vakarai ragina paleisti prie Kerčės sulaikytus ukrainiečių jūreivius

Rusijos teismas pratęsė dvylikos iš 24 prieš pusantro mėnesio Azovo jūroje sulaikytų Ukrainos jūreivių sulaikymo terminą dar 3 mėnesiams. Spėjama, kad ir kitų dvylikos jūrininkų Rusija kol kas nepaleis. Ukrainoje viešintis Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sako, kad Vakarai atidžiai stebi šį teisinį procesą ir reikalauja paleisti jūrininkus.

L. Linkevičius turėjo vykti į ketvirtą pagal dydį Ukrainos Mariupolio uostą, tačiau dėl prastų oro sąlygų vizitą teko atidėti.  

Lietuvos užsienio reikalų ministras Rusijos bandymus trukdyti laivybai Azovo jūroje, vadina blokada.

Šiuo metu Mariupolyje stovi du laivai, kai prieš 5 metus buvo dešimtkart daugiau. Mariupolio ir Berdiansko uostai – dabar kone vienintelis kelias prekybai Rytų Ukrainoje. Laivybą per Kerčės sąsiaurį trikdo Rusijos pastatytas tiltas ir dažni patikrinimai. Laivų savininkai nebenori kęsti nuostolių – dienos laukimas kainuoja iki 18 tūkst. eurų.

Situacija dar labiau pablogėjo, kai prieš pusantro mėnesio Rusija užpuolė 3 Ukrainos karo laivus netoli Kerčės sąsiaurio, ir sulaikė per 20 ukrainiečių jūreivių.

Antradienį Rusijoje vyko teismo posėdis, kuriame buvo sprendžiama, ar pratęsti areštą.

„Teismo sprendimas, kaip ir visas procesas, truputėlį, gal net ne truputėlį, neteisėtas, kaip mes įsivaizduojame. Be abejo, Rusija slepia posėdžius. Į posėdžius susirinko labai daug diplomatų, pasaulio dėmesys didelis. Tikslas pasiektas. Jie puikiai supranta, kad stebėsim šią bylą ir stebėsim, kas vyksta ir šiandien dar kartą reikalaujam, kad šie jūrininkai būtų paleisti“, – LRT TELEVIZIJAI sakė ministras.  

Ukrainos užsienio reikalų ministras Pavlo Klimkinas apkaltino Rusiją suorganizavus netikrus teismus. „Kas turi ką slėpti, tas turi ko bijoti“, – sakė jis. 

Teismas nusprendė dvylikai iš 24 jūreivių pratęsti areštą iki balandžio 24-osios. Tačiau kiti taip pat lieka už grotų. Vakarai ragina Rusiją paleisti Ukrainos jūreivius.

O dali ukrainiečių nori ne tik raginimų, bet ir tvirtesnĖs pasaulio paramos. Būtent to čia atvyko ir Baltijos šalių bei Lenkijos diplomatijos vadovai. Tačiau prie Lietuvos inicijuotos kelionės prisijungė tik garsiausiai Ukrainą remiančios šalys.