Pasaulyje

2018.12.21 07:02

Pianistas greitkelyje, arba Kaip Kremliaus ruporai apie „geltonąsias liemenes“ melavo

LRT.lt2018.12.21 07:02

„Jie pasistatė fortepijoną ir pagrojo „Kalinką“ – esą taip vadinamieji geltonliemeniai reagavo į pranešimus, kad protestus Prancūzijoje kursto Rusija, – gruodžio 10 d. „sužinojo“ Rusijos valstybinės televizijos „Rossija 1“ žiūrovai. Tai – ne vienintelis melagingas reportažas. „Geltonosios liemenės“ sulaukė daug daugiau Kremliaus propagandos ruporų dėmesio, straipsnyje Laisvosios Europos radijui rašo reporteriai Tony Wesolowsky ir Markas Krutovas. Jiems pritaria ir ES strateginės komunikacijos ekspertai straipsnyje „EU vs Disinfo“ svetainėje.

Melodija ne iš Prancūzijos greitkelio, o iš rusų montažinės

Reportaže rodomas nugara į kamerą prie rausvo fortepijono sėdintis vyras, vilkintis geltoną liemenę. Aplink jį – minia smalsuolių, o visą reginį gaubia tiršti juodi dūmai. Veiksmas vyksta užtvertoje greitkelio atkarpoje. Žiūrovai, kurių dauguma taip pat vilki geltonomis liemenėmis, mėgaujasi muzikos garsais, kai kurie – nekasdienį reginį filmuoja mobiliaisiais.

Ir kokią gi melodiją skambina šaunusis pianistas? „Rossija 1“ skelbia, kad „Kalinką“ – populiarią rusišką melodiją, kurią 1860 m. sukūrė kompozitorius Ivanas Larionovas. Ir tikrai – minėtame vaizdo reportaže greitkelio virtuozas atlieka būtent šį kūrinį, rašo T. Wesolowsky ir M. Krutovas.

Reuters/Scanpix nuotr.

Tačiau kai kas vis dėlto čia ne taip, pastebi Laisvosios Europos radijo reporteriai. Nors Rusijos televizijos reportaže išties skambėjo ši rusiška daina, kaip paaiškėjo, melodija, kurią iš tiesų grojo geltonliemenis pianistas, „Kalinkos“ nepriminė nė iš tolo.

Tą pačią dieną, tik kiek anksčiau, šis reportažas buvo įkeltas į „Twitter“ paskyrą pavadinimu „EnglishRussia1“ su antrašte: „Kai dvi kultūros susitinka Prancūzijoje“. Tačiau internautai netruko pastebėti, kad kitoje „Twitter“ paskyroje tas pats vaizdo įrašas, tik su kita melodija, pasirodė dviem dienomis anksčiau, t. y. gruodžio 8 d. „Koncerto“ ištrauką Besane, Pietų Prancūzijoje, gruodžio 8 d. nufilmavo vienas iš protestuotojų.

Gruodžio 9 d. Prancūzijos užsienio reikalų ministrui pranešus apie tai, kad atliekamas tyrimas dėl galimų Rusijos sąsajų su geltonliemenių judėjimu, Rusijos socialinėje žiniasklaidoje „Kalinkos“ motyvu įgarsintas vaizdo įrašas bematant sulaukė didelio dėmesio.

„Geltonosios liemenės“ – Kremliaus propagandistų dėmesio centre

Kaip nurodo organizacija „Demokratijos apsaugojimo aljansas“ („Alliance for Securing Democracy“), maždaug 600 „Twitter“ paskyrų, kurios, kaip žinoma, dirba Kremliaus naudai, šiuo metu visą dėmesį skiria Prancūzijai. Daugelis jų Kremliaus poziciją skleidžia naudodamosi grotažyme #giletsjaunes (pranc. geltonos liemenės).

SIPA/Scanpix nuotr.

T. Wesolowsky ir M. Krutovas primena, kad dėl nuolat brangstančio pragyvenimo kilę gatvių protestai ne vieną savaitę kaustė kone visą Prancūziją. Paryžiuje neapsieita be smurto protrūkių, Emmanuelio Macrono nebenorima matyti prezidento poste.

Tuo metu Rusija jau seniai kritikuojama už intensyvų naudojimąsi socialine žiniasklaida kaip priemone paveikti rinkimų rezultatus tiek Jungtinėse Valstijose, tiek kitur.

ES Išorės veiksmų tarnybos Strateginės komunikacijos Rytų kaimynystės šalyse darbo grupės analitikai kampanijos „ES prieš dezinformaciją“ svetainėje euvsdisinfo.eu publikuojamoje apžvalgoje irgi atkreipia dėmesį, kad prokremliška Rusijos žiniasklaida itin daug dėmesio skiria Prancūzijoje įsismarkavusiam „geltonųjų liemenių“ judėjimui.

Nors dezinformacijos pateikimo būdai ir priemonės skiriasi, tikslas tėra vienas – sėti sąmyšį ir skleisti žinią apie esą Europą apėmusį chaosą, rašo ES ekspertai.

Fantazijos netrūksta

Jie primena kitą daugeliui, ko gero, matytą vaizdo įrašą, padarytą Prancūzijos pietvakariniame Po mieste, kuriame šalies policijos pareigūnai, stovėdami priešais protestuotojų minią, nusiima šalmus, taip siekdami atvėsinti įkaitusią atmosferą.

SIPA/Scanpix nuotr.

„EU vs Disinfo“rašinyje atkreipiamas dėmesys, kad Kremliaus propagandos kanalai „Russia Today“ ir „Sputnik“ bei Donbaso separatistų „naujienų agentūra“ „Newsfront“ situaciją apibūdino kaip policijos solidarumo su protestuotojais gestą. „Russia Today“ įžvelgė net daugiau: esą policija dabar jau protestuotojų pusėje.

Klaidingai padėtį nušviečiantys pranešimai grindžiami minėta vaizdo medžiaga ir policijos profesinės sąjungos atstovo pasisakymu. Reaguodama į tai, naujienų agentūra „Bloomberg“ pabrėžė, kad minimas asmuo, nors iš išsakė paramą protestuotojams, kalbėjo tik nedidelės profesinės sąjungos vardu. Dezinformaciją, esą tai buvo solidarumo gestas, paneigė jau kelios žiniasklaidos organizacijos, įskaitant ir Prancūzijos naujienų agentūrą AFP. Netrukus po to savo pranešimus visgi teko pakoreguoti ir Rusijos žiniasklaidai.

Rusijos skleidžiamą naratyvą apie Europoje įsivyravusį chaosą (gal net pilietinio karo grėsmę) puikiai papildo dar vienas šios savaitės įvykis – tariamas prancūzų protestuotojų tramdymas pasitelkiant šarvuotą ES karinę techniką. Žinią paneigė „Le Monde“, pranešdamas, kad ES vėliava viena iš karinių transporto priemonių buvo pažymėta tik todėl, kad ji ką tik dalyvavo karinėse pratybose.

SIPA/Scanpix nuotr.

Dar vienas būdas susilpninti pasaulinį Europos įvaizdį – mėginti parodyti, kad geltonliemenių protestus provokuoja Jungtinės Valstijos. Tai, kaip rašo „EU vs Disinfo“, jau įprastu tapęs Rusijos skleidžiamos dezinformacijos motyvas, padedantis kurti įspūdį, kad Europa – nusilpusi, pakrikusi ir apimta chaoso.

Nieko nuostabaus, kad dezinformacijos sklaida užsiimanti žiniasklaida nedaugžodžiauja apie tai, ką šiais klausimais mano „The Times“ ar „Bloomberg“. Tačiau galimą Rusijos įnašą eskaluojant protestus (kurį pati Rusija, žinoma, neigia) dabar tiria Prancūzijos institucijos, rašo „EU vs Disinfo“.