Į pirmą posėdį susirinkęs naujai išrinktas Europos Parlamentas Europos Komisijos vairą vėl patikėjo Ursulai von der Leyen. Intriga tvyrojo iki paskutinės balsavimo minutės, tačiau dalis politikų, žėrusių kritiką, vis dėlto palaikė vokietės kandidatūrą nenorėdami nuvesti Europos Sąjungos (ES) į aklavietę. Bendrijai pirmininkaujančios Vengrijos išsišokimai stabilaus pusmečio nežada, tai atsiskleidė ir perrinktos komisijos pirmininkės kalboje. Ji kritikavo Viktoro Orbano žygius į Maskvą ir Pekiną.
Palengvėjimas, išgirdus rezultatus, ir kolegų sveikinimai.
Nepaisant nuogąstavimų – U. von der Leyen Europos Komisijos pirmininkė dar penkerius metus. Užsitikrino netgi didesnį europarlamentarų palaikymą nei 2019-aisiais, kai buvo išrinkta tik per plauką. Šį kartą jos palaikytojai baiminosi, kad balsų neužteks, kai U. von der Leyen bandė ieškoti Italijos premjerės Giorgios Meloni vedamų kraštutinių dešiniųjų paramos, taip supykdžiusi tradicines partijas.
„Niekada nesutiksiu, kad demagogai ir ekstremistai griautų mūsų europietišką gyvenimo būdą. Ir šiandien stoviu čia pasirengusi vadovauti kovai prieš juos su visomis demokratinėmis jėgomis šiame parlamente“, – sakė U. von der Leyen.
Ir pažadų pažeria visiems – žada didinti Bendrijos konkurencingumą, tęsti daug kritikos sulaukusį žaliąjį kursą, daugiau dėmesio skirti migracijos valdymui ir sienų apsaugai, smarkiai didinti ginklų gamybą. Nepraleido progos įgelti ir amžinam kritikui – Vengrijos premjerui V. Orbanui.
„Prieš dvi savaites vienas ES ministras pirmininkas nuvyko į Maskvą. Ši vadinamoji taikos misija buvo ne kas kita kaip nuolaidžiavimo misija“, – teigė Europos Komisijos pirmininkė.
U. von der Leyen perrinkimas – laukta žinia Ukrainoje. Kaip ir maltietės Robertos Metsolos perrinkimas Europos Parlamento pirmininke, kuri kartojo – Ukrainos vieta ES šeimoje.
„Rusijos agresijos karas prieš suverenią Ukrainą išlieka svarbiausia mūsų darbotvarkės tema. Prasidėjus karui, parlamento vardu vykau į Kyjivą. Tai buvo vizitas, kuris suteikė mūsų namams naują impulsą, naują matomumą ir įtaką“, – sakė Europos Parlamento pirmininkė R. Metsola.
Abiejų pirmininkių klausėsi ir 11 europarlamentarų iš Lietuvos, net šeši jų – naujokai, nors tiek Vyteniui Andriukaičiui, tiek Virginijui Sinkevičiui kaip buvusiems komisarams parlamento koridoriai puikiai pažįstami. Jei R. Metsola sulaukė rekordinio europarlamentarų palaikymo, dėl U. von der Leyen perrinkimo nuomonės išsiskyrė.
„Tai jau patikrintas žmogus, įrodęs savo gebėjimą vadovauti tikrai sudėtingai organizacijai, tikrai nėra jokių abejonių ir dėl jos gebėjimų, ir dėl organizacijos sudėtingumo“, – sakė europarlamentaras Andrius Kubilius.
„Labai daug dėmesio skyrė tiems reikalams, kurie nereikalingi mūsų Europai, rėmė labai stipriai genderinę ideologiją, tai prieštarauja mūsų krikščioniškoms šaknims, tai blogas mūsų vaikų auklėjimas. Daug dėmesio skyrė klimato kaitai, nors nuo Europos nepriklauso ši klimato kaita“, – kalbėjo europarlamentaras Waldemaras Tomaszewskis.
Kiti žėrė nemažai kritikos, bet pasvėrę rizikas balsavo „už“.
„Mes frakcijoje pasigedome tokio jausmo, kad ji stovi visiškai naujoj politinėj tikrovėj, kad tai nėra 2019 metai, kad tai 2024 m., kur visiškai kitokia situacija, ir tada klausimas, kokie pokyčiai turi būti komisijoje, kad pamėgintum suteikti viltį europiečiams“, – teigė europarlamentaras V. P. Andriukaitis.
Daugelis europarlamentarų džiaugiasi U. von der Leyen perrinkimu, sako – tai užtikrins Bendrijos politinį stabilumą. Vis dėlto Bendrijai šiuo metu pirmininkaujančios Vengrijos išsišokimai stabilaus pusmečio ES nežada.
Dėl V. Orbano akibrokšto vos perimus Bendrijos pirmininkavimo vairą ir išvykus rankos spausti Vladimirui Putinui, virš pusšimčio europarlamentarų kreipėsi į aukščiausias institucijas, ragina sustabdyti Vengrijos balsavimo teises.
Laiško iniciatorius LRT sako, kad V. Orbanas jau padarė didelę žalą piktnaudžiaudamas savo vaidmeniu.
„Norime dirbti kartu su komisija ir šalimis narėmis, kad sustabdytume šį kriminalinį V. Orbano elgesį, kuris remia V. Putino agresiją, vaidindamas kažkokį taikos mesiją. Kiekvieną kartą, kai jis apsilanko Rusijoje, kitą rytą Rusija atakuoja vaikų ligoninę ar civilinę infrastruktūrą“, – kalbėjo Estijos europarlamentaras Riho Terras.
Lietuva kartu su kitomis Baltijos šalimis, taip pat Lenkija, Suomija, Švedija, jau oficialiai pareiškė – dėl tokio Vengrijos elgesio boikotuos šioje šalyje organizuojamus europinius susitikimus, kaip, pavyzdžiui, Budapešte vykusį energetikos ministrų susitikimą. Siųs žemesnio rango pareigūnus, į susitikimus nevyks ir komisijos komisarai. V. Orbanas niršta.
„Aš nekaltinu nei U. von der Leyen, nei karą remiančių Europos lyderių, kad jie yra Soroso tipo dolerinių spekuliantų kišenėse. Bet tai nėra svarbiausia. Svarbiausia yra jų visų naivumas“, – sakė Vengrijos ministras pirmininkas V. Orbanas.
Baiminamasi, kad Vengrija toliau stabdys sankcijų Rusijai priėmimą, Ukrainos europinius siekius, nors pats V. Orbanas neseniai žadėjo to nedaryti. Tačiau kaip LRT sako vieno Briuselio analitikos centro ekspertas, U. von der Leyen ir kitos stiprios proukrainietiškos politikės – netrukus Bendrijos diplomatijos vadove tapsiančios Kajos Kallas tandemas – stipri atsvara V. Orbanui.
„Manau, negalėtumėte norėti geresnės, galima taip pavadinti, Europos užsienio reikalų ministrės nei K. Kallas, nes ji turi patirties ir gali gerai išreikšti, ką reiškia būti šalimi šalia Rusijos, kuri patiria jos agresiją. Ji veikia pasaulinėje arenoje, dauguma pasaulio lyderių ją pažįsta, ji buvo pirmuosiuose „Time“ puslapiuose. Taigi jųdviejų tandemas puikus Ukrainai ir Europai“, – kalbėjo „Friends of Europe“ analitikas Dharmendra Kanani.
Dabar svarbiausias prioritetas – rasti komisarus ir suformuoti naują komisarų kabinetą, nes būtent Europos Komisija – svarbiausia institucija, galinti teikti teisės aktus.
U. von der Leyen jau paskelbė – kurs naujus portfelius komisaro gynybai, komisaro migracijos Viduržemio jūroje valdymui, taip pat už būsto prieinamumą atsakingo komisaro. Šalių vėl prašys dviejų kandidatų – vyro ir moters.
„Noriu pasirinkti geriausiai pasirengusius kandidatus, kurie pritaria Europos įsipareigojimams. Dar kartą sieksiu, kad prie kolegijos stalo sėdėtų po lygiai vyrų ir moterų“, – sakė Europos Komisijos pirmininkė.
Todėl dabar mūšis dėl darbo šiuose rūmuose persikelia į ES šalių sostines. LRT skaičiavimais, jau 10 valstybių apsisprendė, ką siųsti į komisarus. Komisijos pirmininkė jau rugpjūčio viduryje nori su kandidatais susitikti gyvai, o rugsėjį pristatyti savo kabinetą visuomenei.
