Suomija yra pasirengusi galimai Rusijos atakai, kuriai Maskva ruošiasi, kurdama naujus karinius junginius ir stengdamasi susilpninti NATO ir Europos Sąjungą (ES). „Anksčiau dar norėjome matyti Rusiją kaip kaimynę, su kuria galime palaikyti diplomatinius santykius, bet ne dabar“, – išskirtiniame interviu Suomijoje viešėjusiai LRT.lt žurnalistei teigė A. Hakkanenas.
„Rusija buvo agresyvi šimtmečius – carų, Sovietų Sąjungos ir Vladimiro Putino laikais. Boriso Jelcino periodas kaimynėms buvo lengvesnis, nes sugriuvus Sovietų Sąjungai Rusija neturėjo pinigų, šalis buvo panirusi į chaosą“, – apie nuolatinius Rusijos iššūkius, kurie neprasidėjo kartu su karu Ukrainoje, pasakojo ministras.
Jis pabrėžė, kad visos Rusijos kaimynės gali kalbėti apie nuolatinius Rusijos keliamus iššūkius. Nors šalis ir modernėja, tačiau neatsisako savo istorinės perspektyvos, kurią pabrėžia ir V. Putinas, – Maskva nori toliau daryti įtaką kaimyninėms valstybėms ir jų sprendimams.
„Gynybos ir saugumo politikoje mes turime būti labiau pasiruošę, todėl mes nemanome, kad ateinančiais dešimtmečiais matysime malonesnį vaizdą tarptautinėje politikoje“, – pridūrė jis.
Rusija – ilgalaikė grėsmė
Suomijos knygynuose gausu knygų apie Žiemos karą, kurio metu maža šalis sugebėjo pasipriešinti Sovietų Sąjungai. Suomiams šis įvykis ypač svarbus, parodęs, kad su tinkamu pasiruošimu galima įveikti ir stipresnį priešą, o kartu tai tapo pamoka ir ateities kartoms. Kaip tikino A. Hakkanenas, Suomija visada žinojo, kokia pavojinga Rusija. Nors po Antrojo pasaulinio karo Helsinkis atnaujino diplomatinius ryšius su Maskva, šalis ruošėsi galimoms Rusijos atakoms.
Kaip pažymėjo ministras, Rusija kelis šimtus metų naudojo visas įmanomas priemones, kad kenktų įvairioms šalims, tačiau ypatingas dėmesys buvo suteikiamas kaimynėms. Anksčiau dažniausiai Maskva buvo aktyvi propagandos skleidėja, tačiau dabar ji naudoja ne tik propagandą, bet ir migrantus, platina netikras naujienas ar kuria dezinformaciją.
„Mes išlaikome šaltą protą, kovodami su Rusijos keliamomis grėsmėmis, imamės daug priemonių, kad užkirstume grėsmėms kelią“, – teigė A. Hakkanenas.
Hibridinio karo atgarsiai buvo regimi Baltijos šalyse, kai jas užplūdo migrantai iš Baltarusijos. Skirtingi tyrimai rodė Baltarusijos valdžios įsikišimą. Rusija panašios hibridinės atakos ėmėsi Suomijos pasienyje, jį užplūdo neteisėti migrantai. Helsinkis priėmė sprendimą uždaryti sieną ir taip suvaldyti migrantų srautus.
Vis tik didesnį nerimą kelia Rusijos karinė grėsmė. Vokietijos ekspertai paskelbė tyrimą, kuriame teigiama, kad Rusija po kelerių metų gali būti pasiruošusi pulti NATO valstybes. Su tokiu požiūriu sutiko ir A. Hakkanenas, jis pabrėžė, kad Rusija jau paskelbė naujų pajėgų kūrimą Suomijos pasienyje, Karelijoje, o Maskvoje ir Sankt Peterburge žadama sukurti naujas karines apygardas.
Kariniu aspektu, Suomija yra sudėtingoje situacijoje dėl Rusijos turimų pajėgumų Kolos pusiasalyje, o netoliese yra Rusijos laivybai svarbus Sankt Peterburgo uostas bei vienas iš dviejų Rusijos langų į Baltijos jūrą.
„Galime susidėlioti vaizdą, kas gali nutikti, jei Vakaruose kiltų koks nors politinis chaosas, kaip Rusija bandytų juo pasinaudoti, spręsdami iš jos planų ir pajėgumų Suomijos pasienyje“, – pabrėžė ministras.
Rusijai chaosas reikalingas, siekiant kuo greičiau suardyti Vakarų vienybę ir pasinaudojant situacija užpulti Vakarus. Todėl, anot ministro, reikia kuo ryžtingiau kovoti su Rusijos keliamomis grėsmėmis ir šaltu protu kovoti su jos provokacijomis.
„Rusija visada žaidė žaidimą, kuriame demonstravo savo pajėgumus, grasino savo karine galia, bet jie nežengs žingsnio, kol Vakarų demokratijos bus ryžtingos ir vieningos“, – tikino Suomijos ministras.
V. Putinas savo absoliučią galią dar labiau įtvirtino po kovą vykusių „rinkimų“, kuriuose surinko 87 proc. balsų. Kaip pabrėžė gynybos ministras, to, kas vyko Rusijoje, negali pavadinti rinkimais, tačiau įgyta V. Putino absoliuti galia, kuriai nėra opozicijos, veda prie galimo naujo konflikto. Ypač nerimą kelia kitos autokratinės valstybės – Iranas ar Šiaurės Korėja, atvirai remiančios Rusiją.
„Putino alkis su kiekvienu žingsniu vis labiau auga, todėl mes suprantame, kad Maskva kelia ilgalaikę grėsmę Suomijai, visoms Europos šalims ir net tarptautiniu mastu kartu su savo bendražygėmis autoritarinėmis šalimis“, – teigė A. Hakkanenas.
Jo manymu, NATO šalys privalo stiprinti savo gynybą, spartinti savo karinę pramonę ir prisitaikyti prie naujos politikos. Šalys turi skirti daugiau savo gynybai, be to, stiprinti savo sankcijas Rusijos aukštųjų technologijų kūrėjams, stipriai prisidedantiems prie karinės pramonės.
„Rusija jau gyvena karinės pramonės ir ekonomikos ritmu, mes tai žinome. Tuo metu Vakarai vis dar gyvena taikos metų modeliu, tai yra didelis iššūkis“, – sakė ministras.
Suomijos pamokos NATO
Suomija NATO nare tapo prieš maždaug metus, tačiau ji ilgą laiką buvo Aljanso partnere, kartu vykdė karines pratybas, bet pabrėžiama, kad tai netapatu narystei, todėl dabar kyla naujų klausimų. Visų pirma, prisijungus Suomijai, pailgėjo Aljanso pasienis su Rusija, daug svarbesniu klausimu tapo ir Arktis, kurioje savo įtaką bando įtvirtinti Maskva.
„Tai ne problema ar iššūkis, bet tiesiog svarbūs klausimai, į kuriuos Aljansas turės atsakyti ir pasiruošti“, – teigė ministras.
A. Hakkaneno teigimu, prisijungusi prie NATO Suomija žinojo, kad svarbiausia yra jų pačių gynybos politika, kuriai visada buvo skiriamas išskirtinis dėmesys. Skaičiuojama, kad šalyje šiuo metu yra apie 900 tūkst. rezervistų, o 280 tūkst. iš jų yra pasiruošę dalyvauti aktyviuose kariniuose veiksmuose.
Padėtį lengvina privalomoji karinė tarnyba, kurios metu visi jaunuoliai pereina bazinius karinius kursus, pasak ministro, tai leidžia sutaupyti, nes tokiu atveju šalis turi mažesnes nuolatines pajėgas, o kartu vyrai gali grįžti į civilių gyvenimą ir tęsti savo karjeras kitose srityse, nesusijusiose su kariuomene. Noras ginti savo šalį atsispindi ir visuomenėje, vasarį šalyje atliktos reprezentatyvios apklausos metu paaiškėjo, kad 80 proc. suomių šalį yra pasiryžę ginti ginklu.
Nepaisant išlaidų taupymo tęsiant privalomąją tarnybą, Suomija 2023 metais skyrė 2,5 proc. BVP gynybai. Dabar Suomija planuoja įsigyti daugiau amunicijos ir nusipirkti modernių naikintuvų F-35.
„Buvome labai gerai pasiruošę įstojimui į Aljansą su savo gynybos, operaciniais planais, turime puikią pajėgų ir vadovavimo struktūrą, NATO tikrai labai gerai reagavo į mūsų planus“, – sakė ministras.
Helsinkis nenori, kad kitų NATO šalių pajėgos būtų dislokuotos Suomijoje, kaip tai yra daroma Baltijos šalyse. Taikos laikotarpiu, pasak ministro, tai visiškai nereikalinga, ypač kai Aljansas vykdo savo pratybas.
„Turime ilgametę gynybos strategiją ir dabar deriname savo ir NATO gynybos planus, aptariame, kaip turi būti elgiamasi, jei iškiltų 5-ojo straipsnio situacija, kaip kuo greičiau gauti pastiprinimą“, – aiškino A. Hakkanenas, pridurdamas, kad vykdomas bendradarbiavimas su kitomis Skandinavijos šalimis.
Dabar Suomija Europai rodo pavyzdį, kaip paspartinti ne tik savo gynybos politikos veiksmus, bet ir kaip bendradarbiauti su verslu, įveikti įvairius biurokratinius trukdžius. Pasak ministro, Europa turi greičiau keisti savo politiką, didinti amunicijos gaminimo kiekius.
„Žinome, kad Rusijos karinė strategija yra beveik tokia pati kaip per Antrąjį pasaulinį karą, ji nepasikeitė, tai matome Ukrainoje, todėl reikia spartinti savo amunicijos gamybą“, – pabrėžė jis.
Tokia vykdoma politika leidžia Suomijai nuolatos skirti pagalbos paketus Ukrainai. Dabar Helsinkis paruošė 23-iąjį pagalbos paketą Ukrainai, jo turinys neskelbiamas. Kaip teigiama, taip elgiamasi dėl to, kad Rusija nežinotų, kaip Suomija yra pasirengusi, kas yra jos amunicijos sandėliuose ir kokią pagalbą laiko svarbia Ukrainai.
„Mes esame pasiruošę karui, bet turime ką duoti ir Ukrainai“, – sakė ministras.
Žurnalistės kelionė į Suomiją buvo finansuojama Suomijos užsienio reikalų ministerijos. Tekstų turiniui įtakos tai neturi.
