Rusams perėmus iniciatyvą ties visa fronto linija ukrainiečiai atsitraukia į gynybines pozicijas. Dvejus metus už visą Europą didvyriškai kovojanti šalis išgyvena amunicijos, sunkiosios ginkluotės stygių ir yra priversta gintis su gerokai menkesniais žmogiškaisiais ištekliais nei priešas. Ukrainos Nacionalinės gvardijos atsargos majoras Oleksiy Hetmanas atviras – ukrainiečiams ryžto nestinga, bet be Vakarų pagalbos laimėti nepajėgs, o tada grobikiškoji Rusija žengs toliau.
Su prieš dvejus metus plataus masto puolimą pradėjusia Rusija kovojantys ukrainiečiai kasdien lieja kraują už kiekvieną savo šalies bei Europos laisvės dieną.
Vis plačiau kalbama, kad stringant Vakarų paramai Ukrainos padėtis ima komplikuotis.
Uostamiestyje apsilankęs Ukrainos Nacionalinės gvardijos atsargos majoras, ekspertas O. Hetmanas Klaipėdos universitete surengto susitikimo su bendruomene metu teigė, kad ukrainiečiai stengiasi, jog rusai nesiveržtų toliau, bet neslepiama, kad tą padaryti yra sunku, nes priešai turi daugiau ir technikos, ir fronte veikiančių žmonių. Jis taip pat pabrėžė, kad Rusijos agresija Ukrainoje nėra lokalus karinis konfliktas.
„Bet akivaizdu, kad jų tikslas nėra tik Doneckas, Luhanskas. Jie nori pakeisti visą Europos sistemą, jie mano, kad Rusija turi sau susigrąžinti Aleksandro Antrojo laikų teritorijas, tarp jų – ir Baltijos šalis. Į tą „susigrąžinimo“ planą patenka ir Vokietija, ir kitos šalys. Putinas neketina sustoti Ukrainoje. Čia jau prasidėjęs Trečiasis pasaulinis karas, nes tai seniai nebėra Ukrainos–Rusijos karas, tiesiog jis dar yra pradžios stadijoje ir dar neprasidėjo konflikto eskalacija į kitas šalis“, – dėstė O. Hetmanas.
Karininkas akcentuoja Vakarų paramos būtinybę, nes, kaip nuolat kartojama, Ukraina kaunasi už visą Europą, tad viena įveikti tokio didelio priešo, kurį dar remia ir kitos šalys, gali ir nepajėgti. Ukrainos nesėkmės atveju, neabejojama, kraugeriška Rusijos karo mašina nesustos ir bandys pasiglemžti kitus kraštus.
„Akmenimis prieš tankus nepakovosime. Supraskite, kad jei neturėsime kuo kariauti, tai mes tiesiog turėsime atsitraukti. Visi sako, kad Ukraina kovoja už visą Europą, tai kodėl savo gyvybes aukoja tik Ukrainos kariai? Kur lenkai, kur vokiečiai, kur lietuviai? Kodėl kovoja tik Ukrainos armija, jei tai yra kova už visą Europą? Nenorit padėti mums kariauti – duokite ginklų, mes žinome, kaip juos sustabdyti ir tą padarysim. O jūs čia dvejojate, ar reikia duoti ginkluotės, bijote, kad ji pataikys į Maskvą. Tai mes tada tiesiog atsitrauksime – kovokite patys“, – sakė O. Hetmanas.
Jis taip pat akcentavo, kad hibridinis karas vyksta tiek Ukrainoje, tiek ir Lietuvoje, tačiau demokratinės šalys, tam tikra prasme, yra silpnos, nes stengiasi tolerantiškai reaguoti į tuos asmenis su „kitokia nuomone“, o būtent tuo ir naudojasi vadinamoji penktoji kolona.
„Viskas taip pat buvo Ukrainoje, labai aiškiai matėsi nuo 2014 m.“, – sakė atsargos majoras.
O. Hetmanas siunčia žinią Lietuvai apie tai, kad jau atėjo metas, kai nebegalima toleruoti antivalstybiškai nusiteikusių asmenų. Anot jo, būtina užimti tvirtą poziciją ir labai rimtai ruoštis atremti priešą ne tik Ukrainoje, bet ir savame kieme.
„Užteks toleruoti tuos, kurie veikia prieš valstybę. Reikia stiprinti šauktinių kariuomenę, reikia kalbėtis, ką darysite, jei bus karas, turėti planus, kas ir už ką atsakingas. Geriant kavą reikia kalbėti ne apie tai, ar karas yra gerai, ar blogai, o apie tai, ką Lietuva darys, kai tas karas prasidės jūsų šalyje“, – pabrėžė karininkas.
Didelės Rusijos pajėgos ir menkos pergalės
Atsargos majoras pasakoja, kad jau dabar Ukrainos pajėgos yra priverstos atsitraukti į gynybines pozicijas ir bandyti atremti priešą naudojant gerokai menkesnius išteklius.
Vis dėlto ukrainiečiai nenuleidžia rankų, nepraranda ryžto ir kalba apie galimybes perlaužti karo eigą.
Apie situaciją fronte, Vakarų paramą, Europos karius mūšio lauke bei Ukrainos galimybes O. Hetmanas sutiko pasikalbėti ir su LRT.lt
– Pradėkime nuo to, kokia situacija šiuo metu yra fronte ir kaip ukrainiečiams sekasi gintis nuo Rusijos?
– Rusai meta milžiniškas gyvosios jėgos ir technikos pajėgas šturmuoti mūsų pozicijas, o mes užėmę gynybines pozicijas. Ten, kur pavyksta, mes jas išlaikome. Ten, kur situacija sudėtingesnė, – mes atsitraukiame ir užimame kitas pozicijas bei laukiame priešo.
Kol kas ypatingos sėkmės fronte rusai nepasiekė. Neskaitant Avdijivkos. Jie užima itin mažus miestelius, kur realiai yra tik pavadinimas, o jame viso labo penki namai ir keliasdešimt gyventojų. Rusai tą pateikia kaip dideles pergales, vadina tas teritorijas išlaisvintomis, nors dažnu atveju 99 proc. ukrainiečių, net ir gyvenančių toje apskrityje, net nėra girdėję tokių miestelių.
Galbūt iš Lietuvos, iš kitų Europos šalių, viskas atrodo ne taip, kaip yra. Daug kas lygina šį karą su konfliktu Afganistane, su nedideliais nuostoliais, su nedideliais susirėmimais, bet taip nėra. Vyksta lygiai toks pat karas, kaip Antrasis pasaulinis. Rimtas, didelio masto karas.
Rusijos iniciatyva ir Europos kariai Ukrainoje
– Jungtinių Valstijų karo studijų institutas skelbia, kad Rusija perėmė iniciatyvą palei visą fronto liniją. Ką tai reiškia?
– Tai reiškia, kad ukrainiečiai ginasi. Ukrainiečiai perėjo į visiškai gynybines pozicijas.
Iniciatyvą rusai turi ir pagrindinė priežastis – gyvieji ištekliai. Mes visada turėjome mažesnį karių skaičių fronte, bet dabar jis mažesnis penkis kartus.
Ta karių grupė, kuri prieš dvejus metus pradėjo invaziją į Ukrainą, buvo sudaryta iš 150 tūkst. karių. Dabar tiek karių Rusija dislokavusi vien Kupjansko regione. Jų armijoje – pusė milijono karių. Tai iniciatyva tokia.
Įsivaizduokite, kad mudu giname savo pozicijas. Mūsų – du, o jų – šimtas. Mes turime du automatus, o jie ne tik geriau ginkluoti, bet ir nuolat apšaudo mūsų pozicijas artilerija. Bet mes jau žinome, kaip gintis, mes su tuo šimtu susitvarkėme, kas išgyveno – atsitraukė, bet ateina nauja banga, ateina dar šimtas. O mes vis dar sėdime tose pačiose gynybinėse pozicijose. Atmušei vienus, ateina kiti, atmušei vienus, vėl ateina kiti.
Kad rusai neturėtų tos iniciatyvos, mums reikia ginklų. Mes juk neprašome žmonių, nors tai būtų normalu, jei kitų šalių kariai mums padėtų ginti Europą. Juk nuolat kartojama, kad Ukraina kovoja už Europą. Bet mes prašome tik ginklų. Ir labai liūdna, kai vyksta svarstymai, ar tuos ginklus suteikti, ar verta tiekti vieną ar kitą ginkluotę.
Supraskite vieną, mes nesiruošiame paaukoti visos savo kariuomenės. Jeigu mes negausime mums apsiginti reikalingos ginkluotės, mes elgsimės taip, kaip elgtųsi kiekviena normali kariuomenė. Mes turėsime atsitraukti, kad išsaugotume savo karius. Kur atsitrauksime? Pagalvokite patys.
– Po susitikimo su Europos šalių vadovais Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė, kad nėra atmetama, jog į Ukrainą galėtų būti siunčiamos Vakarų šalių sausumos pajėgos. Kaip tai keistų situacija fronte?
– E. Macronas tik pakartojo tai, ką jau sakė Didžiosios Britanijos premjeras Rishis Sunakas, kad į Ukrainą svarstoma siųsti ne tik karinę techniką, bet ir karius. Tokių kalbų mes jau girdėjome.
Kaip tai pakeistų situaciją? Rusija tikrai prarastų iniciatyvą fronte, nes reikia suprasti, kad jeigu karius į Ukrainą atsiųstų tokios NATO šalys kaip Didžioji Britanija, Prancūzija, galbūt Vokietija, tai tie kariai neatvyktų su sportiniais kostiumais – jie atvyktų su modernia ginkluote, kuri galėtų keisti karo eigą.
Bet, žinote, net ir dabar mums kalbant, kažkur ore tvyro klausimas – o kaip į tai reaguos Rusija? Jeigu siųsime karius, tieksime ginklus – kaip reaguos Rusija? O jums nėra vienodai, kaip Rusija reaguos?
Nustokite galvoti apie tai, kaip į kažką sureaguos Rusija. Kodėl niekam nerūpi, kaip reaguos Ukraina? Mes su jais kariaujame ir prarandame savo žmones kasdien.
Praradimai ir galimas Ukrainos proveržis
– Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis skelbė, kad nuo karo pradžios Ukraina neteko 31 tūkst. karių. Viešojoje erdvėje kilo diskusijų dėl šio skaičiaus. Kaip jūs vertinate situaciją?
– Skaičiuose yra neatitikimų. Ką mes laikome nuostoliais? Ar kalbame apie kare žuvusius, ar apie kare žuvusius bei sužeistus karius? Todėl skaičiuose yra painiavos.
Manau, kad prezidentas V. Zelenskis galvoje turėjo tik žuvusius karius, bet reikia nepamiršti, kad nemažai Ukrainos gynėjų yra sužeisti ir negali būti fronte.
Mes negalime netikėti ir mūsų Generaliniu štabu, kuris skelbia, kad Rusija kare jau neteko daugiau nei 400 tūkst. karių. Mes visi galvojome, kad tai – žuvusių rusų skaičius, bet dabar kalbama, kad į šį skaičių patenka ne tik žuvę, bet ir sužeisti jų kariai. Tai manau, kad visi skaičiai bus patikslinti.
Bet sunku patikėti, kad rusai neteko 400 tūkst., o mes – vos 30 tūkst. karių. Juk ne kartą ir viešai buvo išsakyta to paties mūsų prezidento, kuris kalbėjo įvairiuose forumuose, kad Rusijos nuostoliai yra penkis ar šešis kartus didesni nei Ukrainos.
Tad jeigu kalbame apie 400 ir 30 tūkst., tai jau vienuolika kartų didesni praradimai. Tie skaičiai svarbūs žmonėms, todėl aš neabejoju, kad prezidentas V. Zelenskis ar kažkas kitas iš įgaliotų asmenų tikrai paaiškins, kokie nuostoliai slepiasi po tais skaičiais.
– Kokia pagalba iš Vakarų dabar padėtų perlaužti karo eigą ir perimti iniciatyvą iš Rusijos?
– Manau, kad perlaužti karo eigą mes galėsime ne anksčiau nei vasaros pradžioje.
Suprantate, mūsų armijoje veikia rotacijos principas – žmonės, ilgą laiką praleidę karo lauke, turi atsigauti tiek morališkai, tiek fiziškai.
Nekalbame apie atostogas Kanaruose ar Maldyvuose. Kalbame apie sveikatos atstatymą. Išsilaižyti žaizdas.
Tam, kad efektyviai stabdytume Rusijos kariuomenę, mums reikalingi žmonės. Bet jie turi būti sveiki ir pasiruošę.
Mes galėsime pradėti kontrpuolimą, kai turėsime didesnes pajėgas. Bet šiuo metu reikia visko – ir sunkiosios technikos, ir raketų, ir šaudmenų, ir lėktuvų, ir oro gynybos sistemų. Reikia visko, kas padėtų juos sustabdyti.
