686-oji Rusijos karo prieš Ukrainą diena. Italijos gynybos ministras Guido Crosetto sako, jog atėjo laikas imtis ryžtingų diplomatinių veiksmų, kad būtų padėtas pagrindas taikos deryboms tarp Rusijos ir Ukrainos, rašo Italijos naujienų agentūros ANSA.
Ministras pridūrė, kad šalies parama Kyjivui yra „tvirta ir visiškai nepakitusi“, tačiau jis taip pat sakė, kad „atrodo, jog atėjo metas imtis ryžtingų diplomatinių veiksmų ir kartu teikti pagalbą, nes iš abiejų pusių ateina daug svarbių signalų“.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis anksčiau sakė, kad Kyjivo partneriai nedaro jokio spaudimo pradėti derybas, tai jis pakartojo ir vizito Vilniuje metu.
Įvykiai trumpai
- Trečiadienį Lietuvoje lankėsi V. Zelenskis.
- Italijos ministras teigia, kad atėjo laikas imtis diplomatinių veiksmų siekiant taikos derybų tarp Ukrainos ir Rusijos;
- ISW: Ukrainos viešosios nuomonės apklausa apie ukrainiečių požiūrį į Ukrainos vyriausybę ir kariuomenę rodo, kad didžioji Ukrainos visuomenės dalis palaiko Ukrainos kariuomenę ir jos vadovybę; Ukrainos žvalgyba nepatvirtina pranešimų, kad Rusija nusiuntė į frontą „karo belaisvių ukrainiečių batalioną“;
- Žiniasklaida skelbia, kad sunkiai sužeistų Ukrainos karių skaičius pafrontės ligoninėje padidėjo trečdaliu;
- Lietuva į Ukrainą vasarį siųs šarvuočius „M577“, V. Zelenskis iš Vakarų laukia oro gynybos;
- Rusijoje iš Belgorodo evakuota dešimtys vaikų, sako gubernatorius;
- JK žvalgyba tikina, kad Maskva savo teritoriją bombarduoja dėl prasto pasirengimo ir nuovargio.
Jungtinės Karalystės gynybos ministerijos žvalgybos ataskaitoje komentuojami incidentai, kuomet Rusija atakavo jų pačių valdomus miestus. Žvalgyba teigia, kad incidentus „greičiausiai išprovokavo netinkamas mokymas ir nuovargis, dėl kurių misijų metu buvo prastai vykdoma taktika“.
Pirmą kartą Rusija sausio 2 d. netyčia išmetė šaudmenis iš vieno iš savo lėktuvų virš Petropavlovkos Voronežo srityje. Tuomet buvo apgadinti devyni gyvenamieji namai.
Per antrąjį incidentą pirmadienį virš Rubižnės kaimo Rusijos okupuotoje Luhansko srityje buvo paleista bomba FAB-250.
ISW pateikia naujausią Ukrainos žemėlapį, kuriame užfiksuotos Ukrainos ir Rusijos pajėgų kontroliuojamos teritorijos.
A Ukrainian public opinion survey on Ukrainian attitudes towards the Ukrainian gov. & military indicates that Ukrainian society overwhelmingly supports Ukraine’s military & its leadership while experiencing tensions typical in a society fighting an existential defensive war. 1/5 pic.twitter.com/soTVvAq8Tj
— Institute for the Study of War (@TheStudyofWar) January 10, 2024
Ukrainos ginkluotosios pajėgos nuo 2022 metų vasario 24 iki 2024 metų sausio 10 dienos Ukrainoje nukovė apie 366 790 Rusijos karių, iš jų 800 – vien per pastarąją parą. Apie tai feisbuko paskyroje pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Ukrainos kariai taip pat sunaikino 6 038 priešo tanką (+2 per pastarąją parą), 11 216 šarvuotąsias kovos mašinas (+13), 8 684 artilerijos sistemas (+12), 956 daugkartinio paleidimo raketų sistemas (+2), 639 oro gynybos sistemas (+1), 329 orlaivius, 324 sraigtasparnius, 6 834 bepiločius orlaivius (+11), 1 805 sparnuotąsias raketas (+1), 23 karo laivus / katerius, 1 povandeninį laivą, 11 575 motorines transporto priemones (+23) ir 1 336 specialiosios įrangos vienetus (+3).
Apie antradienio įvykius skaitykite čia.
Atnaujinta 00.25
Per Rusijos atakas Charkive sužeista 11 žmonių. Srities gubernatoriaus teigimu, raketos smogė civilinei infrastruktūrai, kur buvo gausu žmonių. Charkivą Rusija atakuoja keturias dienas iš eilės, daugiausia naudojant raketas S-300. Antradienio vakare per išpuolį mieste apgadinta medicinos įstaiga, valgykla ir vaikų sveikatos centras, tačiau aukų pavyko išvengti.
Atnaujinta 00.00
Ukrainos ambasadorius Turkijoje teigia, kad Izraelis gauna ginklus, kurie turėjo būti išsiųsti Ukrainai. Interviu Turkijos žiniasklaidai Vasylis Bodnaras tvirtina, kad tarptautinė žiniasklaida sutelkė dėmesį į karą tarp Izraelio ir „Hamas“, todėl atsirado manančių, kad karas Ukrainoje jau baigėsi.
Diplomatas teigia, kad veiksnys, turintis įtakos pagalbai Ukrainai, yra vidaus politinė dinamika Vakarų šalyse. Kaip pavyzdį jis įvardijo artėjančius JAV prezidento rinkimus, Vengrijos ir Slovakijos vyriausybių poziciją, taip pat Ukrainos sunkvežimių blokavimą pasienyje Lenkijoje.
