660-oji Rusijos karo prieš Ukrainą diena. Jungtinės Karalystės gynybos ministerijos žvalgybos apžvalgoje teigiama, kad aplink Marjinką tęsiasi smarkūs mūšiai.
Kaip teigiama apžvalgoje, Rusijos pajėgos tikriausiai dar labiau sumažino nedideles Ukrainos kontroliuojamos teritorijos ribas.
Tačiau pranešime priduriama, kad nepaisant „laipsniškų pasiekimų“, mažai tikėtina, kad Maskvos pajėgos padarys reikšmingą proveržį šiame sektoriuje.
Stringant Europos ir JAV pagalbos Ukrainai paketams, Amerika ir sąjungininkai ima svarstyti, kokią įtaką tai gali turėti Kyjivui. CNN kalbintas aukšto rango pareigūnas teigė, kad negavusi paramos Ukraina pačiu pesimistiškiausiu variantu galėtų karą pralaimėti dar vasarą.
Didžiausią susirūpinimą kelia poveikis Ukrainos vykdomam kontrpuolimui Rytuose ir Pietuose, kur Ukrainos pajėgoms sunkiai sekėsi daryti reikšmingą pažangą net ir tada, kai JAV parama vis dar buvo teikiama.
Apskritai Vakarų pareigūnai baiminasi, kad JAV paramos praradimas arba tolesnis jos vėlavimas turės įtakos sąjungininkų teikiamai pagalbai. Šiuo metu Vakarų žvalgybos agentūros skaičiuoja, kiek ilgai Ukraina galėtų išsilaikyti be JAV ir NATO pagalbos. Vienas aukšto rango JAV karinis pareigūnas apskaičiavo, kad blogiausiu atveju vasarą gali būti patirta didelė nesėkmė ar net pralaimėjimas. Rusijos pergalė būtų ne tik baisi žinia Ukrainai, bet ir katastrofa Europai ir JAV.
Informacija trumpai
- V. Putinas metinėje konferencijoje pakartojo savo maksimalistinius Rusijos karo Ukrainoje tikslus, jie rodo, kad jis neatmeta galimybės, kad Rusija aneksuos okupuotas Ukrainos teritorijas arba papildomai užkariaus teritorijas, skelbia ISW;
- JK žvalgyba tikina, kad Rusija užima teritorijų šalia Marjinkos, tačiau proveržis čia mažai tikėtinas;
- Vengrija užblokavo 50 mlrd. eurų ES pagalbą Ukrainai;
- E. Macronas teigia, kad iki Ukrainos narystės NATO dar labai toli;
- JAV kariuomenės atstovas tikina, kad be Vakarų paramos Ukraina karą gali pralaimėti dar vasarą;
- Japonija plečia sankcijas dėl Rusijos invazijos į Ukrainą.
JAV turės rinktis tarp savo kovinės parengties ir ginkluotės tiekimo Ukrainai, nes Kyjivui remti skirtos lėšos yra išnaudotos. Tokią poziciją ketvirtadienį išsakė Pentagono spaudos sekretorius Patas Ryderis, skelbia „Unian“.
Pasak P. Ryderio, Pentagonui liko apie 4,4 mlrd. dolerių. Fonde, skirtame teikti pagalbą pagal JAV prezidento įgaliojimus, – apie 1 mlrd. dolerių.
„Žinoma, turime galimybę išleisti visus 4,4 mlrd. dolerių, tačiau tai sunkus pasirinkimas. Galiausiai turėsime priimti sprendimus, susijusius su mūsų pačių kovine parengtimi ir mūsų galimybėmis toliau remti Ukrainą tiek, kiek reikia remti mūšio lauke. Dėl šios priežasties prašome Kongreso kuo greičiau patvirtinti prašymą dėl papildomo finansavimo“, – sakė P. Ryderis.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pareiškė, kad Rusija Ukrainoje esą dislokavo daugiau kaip 600 tūkst. rusų karių. Apie tai V. Putinas pranešė praėjus beveik dvejiems metams po to, kai įsakė savo kariuomenei užimti Ukrainos sostinę Kyjivą.
„Fronto linijos ilgis – daugiau kaip 2 tūkst. kilometrų. Konflikto zonoje yra 617 tūkst. žmonių“, – teigė jis per savo pirmąją metų pabaigos spaudos konferenciją nuo karo pradžios 2022 metų vasarį.
ISW pateikia naujausią Ukrainos žemėlapį, kuriame užfiksuotos Ukrainos ir Rusijos pajėgų kontroliuojamos teritorijos:
Putin displayed notable confidence in publicly discussing Russia’s war in Ukraine during a joint event combining his annual press conference & “Direct Line” forum on Dec. 14 but did not clearly define his envisioned end state for the full-scale invasion he launched in 2022. 🧵1/8 pic.twitter.com/Y23ZGEKmUb
— Institute for the Study of War (@TheStudyofWar) December 15, 2023
Nuo 2022 m. vasario 24 d., kai prasidėjo plataus masto invazija, Rusija Ukrainoje neteko 343 890 karių, gruodžio 15 d. pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas. Į šį skaičių įeina 1090 per praėjusią parą nukautų okupantų iš Rusijos.
Pasak pranešimo, Rusija taip pat iš viso jau neteko 5 706 tankų, 10 654 šarvuotų kovos mašinų, 10 699 automobilių ir degalų cisternų, 8 099 artilerijos sistemų, 920 daugkartinio paleidimo raketų sistemų, 605 priešlėktuvinės gynybos sistemų, 324 lėktuvų, 324 sraigtasparnių, 6 226 bepiločių orlaivių, 22 laivų ir katerių ir vieno povandeninio laivo.
Apie ketvirtadienio įvykius skaitykite čia.
Atnaujinta 23.59
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo vakariniame kreipimesi sako, kad šalis toliau dirba su partneriais, siekdama išsaugoti vienybę. Pasak jo, artimiausiomis savaitėmis Ukraina imsis aktyvių užsienio politikos veiksmų, kad kitais metais būtų užtikrinta parama įvairioms sritims.
„Toliau dirbame kartu su partneriais, kad išsaugotume vienybę ginant Ukrainą – Europoje, su Amerika ir su visais kitais pasaulio žmonėmis, kurie mus palaiko, remia valstybę ir tarptautinę teisę. <...> Jau pradėjome planuoti sausio veiklą. Padarysime viską, kad Ukraina būtų stipri ir kad kitais metais visi galėtume būti tikri dėl paramos gynybai, makrofinansinės paramos ir politinės paramos“, – kalbėjo V. Zelenskis.
