Vasara – ne tik atostogų ir poilsio, bet ir stojamųjų egzaminų į aukštąsias mokyklas metas. Šiais metais Lietuvoje mokyklas baigusių moksleivių iš Ukrainos skaičius išaugo kelis kartus, todėl penktadienį Lietuvos švietimo, mokslo ir sporto ministerija paskelbė skirianti 860 tūkst. eurų paramą Ukrainos studentams.
Tekstą galite skaityti ir rusų kalba.
Ši suma turėtų iš dalies užtikrinti stipendijas ukrainiečiams, kurie nuo šių metų rugsėjo 1 d. pradės studijuoti bakalauro dieninėse studijose. Tačiau nors priėmimas į daugelį šalies universitetų jau prasidėjo, ukrainiečių studentai vis dar neturi visos reikiamos informacijos apie studijų galimybes Lietuvoje.
Trūksta informacijos
17-metis Viačeslavas į Vilnių atvyko praėjusiais metais kartu su mama ir jaunesniuoju broliu. Vaikinui, kuriam per stebuklą pavyko palikti okupantų sugriautą Mariupolį, teko viską pradėti nuo nulio ir jau Lietuvoje baigti vidurinę mokyklą.
„Nuo praėjusių metų rugsėjo 1-osios su broliu mokėmės rusakalbėje mokykloje Vilniuje. Jokių problemų nebuvo, klasė mane labai maloniai priėmė. Programa šiek tiek skiriasi, nes tai, ko čia moko 12-oje klasėje, mes jau buvome išėję. Daugiausia sunkumų kilo dėl lietuvių kalbos“, – dalijasi įspūdžiais Viačeslavas.
Artėjant egzaminams ir priėmimui į aukštąsias mokyklas, ėmė kilti klausimų. Pasak Viačeslavo mamos Marijos, jie iki paskutinės minutės nežinojo, kokius egzaminus reikės laikyti, kur jie vyks ir kokie yra priėmimo į Lietuvos universitetus reikalavimai.
„Neslėpsiu, kad norėtume studijuoti universitete nemokamai, nes neturime pinigų mokėti už mokslą. Tačiau artėjant egzaminams nežinojome, ką turėtume daryti – laikyti valstybinius egzaminus Lietuvoje brandos atestatui gauti, kaip ir visi Lietuvos moksleiviai, ar laikyti egzaminus Ukrainoje. Niekur nebuvo jokios informacijos, mokytojai mūsų mokykloje nieko nežinojo, o ministerija iki paskutinės dienos neatsakė į mūsų užklausas. Be atestato nebūtume niekur įstoję, o koks tai turėtų būti atestatas – lietuviškas ar ukrainietiškas, – man atrodo, nežinojo net patys universitetai“, – sako būsimo studento mama Marija.
Dėl problemų su lietuvių kalba ir nedidelio skirtumo tarp lietuviškų ir ukrainietiškų mokyklų programų šeima nutarė laikyti Ukrainos nacionalinį daugiadisciplinį testą, kuris organizuojamas 39 pasaulio miestuose, taip pat ir Lietuvoje.
„Užsiregistravome Ukrainos daugiadiscipliniam testui, kad gautume ukrainietišką atestatą iš savo ankstesnės mokyklos. Supratome, kad per trumpą laiką lietuvių kalbos išmokti nepavyks, o į Lietuvos aukštąsias mokyklas galima stoti ir nemokant lietuvių kalbos, turint ukrainietišką atestatą“, – savo sprendimą aiškina ukrainiečio moksleivio Viačeslavo mama.
Tačiau septyniolikmetės Annos mama neslepia susierzinimo dėl priėmimo tvarkos. Jos dukra 11-ą klasę baigė Ukrainos mokykloje, bet nuotoliniu būdu, jau būdama Vilniuje. Pasirinkusi kelis Lietuvos universitetus ir ją dominančią specialybę, Anna taip pat laikė ukrainietišką testą, tačiau, pasak merginos mamos, vargu ar gaus stipendiją studijoms universitete.
„Apskritai esu labai nepatenkinta abiturientams iš Ukrainos taikoma sistema. Pirma, nėra jokios informacijos, jei nepaskambinsi ir pats neišsiaiškinsi, niekas tau nieko nepraneš. Ir, antra, kaip supratau, stipendijų yra, bet ne visiems. Ir, greičiausiai, pirmenybė bus teikiama studentams, turintiems lietuviškų mokyklų atestatus. Vienintelė viltis yra patys universitetai ir jų papildomas finansavimas. Mūsų atveju stipendija priklausys nuo atestato, motyvacinio laiško ir kūrybinės užduoties įvertinimo. Jei stipendijos nebus, deja, mokėti už mokslą 5000 eurų per metus neišgalėsime“, – sako abiturientės Annos mama Marina.
Ukrainos nacionalinis daugiadisciplinis testas: kas tai?
Lietuvos abiturientai jau išlaikė brandos egzaminus ir priėmimas į daugelį šalies universitetų jau eina į pabaigą. Baigiamas laikyti ir Ukrainos daugiadisciplinis testas (NMT), kurį ukrainiečių abiturientai gali laikyti beveik visose Europos šalyse: pagrindinė sesija vyko birželio 5–23 d., o papildoma sesija vyks liepos 11–24 d. Testo rezultatai bus paskelbti birželio 28 ir liepos 29 d.
Šiais metais testą laikantiems abiturientams parengti trys užduočių blokai: du iš jų sudaro privalomi dalykai – ukrainiečių kalba ir matematika, – o trečiąjį dalyką mokiniai gali pasirinkti patys. Tai gali būti Ukrainos istorija, užsienio kalba (anglų, vokiečių, prancūzų ar ispanų), biologija, fizika, chemija.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos komentare teigiama, kad šiais mokslo metais Lietuvos mokyklas baigia beveik 90 ukrainiečių, o beveik 500 ukrainiečių užsiregistravo laikyti NMT, kurį Ukraina paprašė ministerijos padėti organizuoti Lietuvoje. Ukrainos NMT pripažįstamas ir Lietuvos aukštosiose mokyklose.
„Tai ukrainietiškas testas, kurį galima laikyti ir Lietuvoje. Į jį užsiregistravo apie 500 ukrainiečių. Sunku prognozuoti, kiek iš jų stos į Lietuvos aukštąsias mokyklas, o kiek pasirinks studijas kitose šalyse. Tie mokiniai, kurie baigs Lietuvos mokyklas, gaus lietuviškus brandos atestatus“, – teigiama ministerijos rašte.
Valstybė siūlo finansinę pagalbą
Lietuvos švietimo, mokslo ir sporto ministerija taip pat pažymi, kad ukrainiečiai studentai gali tikėtis valstybės paramos.
„Šiais mokslo metais visiems Ukrainos piliečiams, studijuojantiems pirmosios pakopos dieninėse studijose, skiriama 300 eurų per mėnesį stipendija, 700 studentų studijas iš dalies apmoka valstybė (60 proc.), likusią dalį sumoka aukštoji mokykla. 60 studentų, turinčių Ukrainos pilietybę, padengiama visa studijų kaina ir mokama 490 eurų mėnesinė stipendija“, – teigia ministerija.
Ministerijos atstovai taip pat pažymi, kad visi ukrainiečiai, norintys studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose, gali tikėtis valstybės paramos. Atkreiptinas dėmesys, kad parama taikoma tik ukrainiečių studentams, įstojusiems į pirmosios studijų pakopos dieninių studijų programas. Nors ministerija priduria, kad universitetai turi teisę patys nustatyti atrankos kriterijus.
„Svarbu pažymėti, kad aukštojo mokslo institucijos turi teisę nustatyti priėmimo kriterijus ir reikalavimus stojantiesiems, įskaitant trečiųjų šalių piliečius. Priėmimo taisykles kiekviena aukštoji mokykla nustato atskirai, vadovaudamasi savo vidaus tvarka. Ukrainos piliečiai, norintys pretenduoti į valstybės paramą studijoms, turi turėti brandos atestatą ir išlaikyti 2 valstybinius brandos egzaminus arba stojamuosius egzaminus į Ukrainos aukštąsias mokyklas (Nacionalinį daugiadisciplinį testą)“, – aiškina ministerija.
Galimos papildomos stipendijos
Priėmimas į Lietuvos aukštąsias mokyklas jau įsibėgėjo ir dauguma Lietuvos universitetų jau priima pirmuosius studentus. Tiesą sakant, Lietuvos mokyklas baigusių abiturientų priėmimas jau artėja į pabaigą, o būsimiems studentams iš Ukrainos dauguma universitetų pratęsė paraiškų teikimo terminus.
Pavyzdžiui, Vilniaus universitetas ukrainiečių studentų prašymus priima iki rugpjūčio 20 d., Vytauto Didžiojo universitetas – iki liepos 1 d., Kauno technologijos universitetas – iki birželio 30 d.
Skiriasi ne tik terminai, bet ir priėmimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas sąlygos, atrankos kriterijai bei papildoma parama studentams iš Ukrainos.
Pavyzdžiui, Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) 2023–2024 m. planuoja skirti papildomas 25 stipendijas mokesčiui už mokslą padengti motyvuotiems ir gerai besimokantiems studentams iš Ukrainos, įstojusiems į bakalauro ir magistrantūros studijas anglų kalba.
„Taip pat tikimės sulaukti nemažai ukrainiečių, kurie nuo karo pradžios gyvena Lietuvoje ir planuoja stoti į VDU bakalauro studijas pagal bendrąją priėmimo tvarką su galimybe gauti dalinį valstybės ir universiteto finansavimą. Ukrainos piliečiai, įstoję į bakalauro ir magistrantūros studijų programas iki ir po karo, iš dalies arba visiškai atleidžiami nuo mokesčio už mokslą, gauna lengvatas mokesčiui už bendrabutį ir vienkartines socialines stipendijas. Universitetas taip pat rūpinasi ukrainiečių studentų emocine gerove ir integracija, organizuoja įvairius renginius, teikia nemokamas psichologo konsultacijas“, – LRT.lt aiškino Vytauto Didžiojo universiteto atstovai.
Pasak universiteto atstovų, ukrainiečių ir lietuvių studentų priėmimo į studijų programas anglų kalba taisyklės nesiskiria.
„Ukrainos piliečiai, pretenduojantys į universiteto bakalauro ir magistrantūros studijų programas, dėstomas anglų kalba, turi pateikti dokumentus apie ankstesnį išsilavinimą ir bakalauro studijų programas, taip pat Ukrainos nacionalinio daugiadisciplinio testo, skirto žinių lygiui įvertinti, rezultatus. Jie taip pat turi pateikti anglų kalbos mokėjimo lygį patvirtinančius dokumentus, taip pat kitus priėmimui reikalingus dokumentus“, – aiškina universiteto atstovai.
Jei negalite pateikti anglų kalbos mokėjimo pažymėjimo, universitetas siūlo nemokamai atlikti anglų kalbos lygio nustatymo testą. Jei pareiškėjas nėra išlaikęs Ukrainos nacionalinio daugiadisciplinio testo, galima laikyti universiteto siūlomą žinių ir įgūdžių patikrinimo testą. Ukrainiečiai abiturientai taip pat atleidžiami nuo prašymo pateikimo mokesčio.
VDU atstovų teigimu, kol kas norą studijuoti pagal bakalauro ir magistro programas anglų kalba 2023–2024 mokslo metais išreiškė 89 Ukrainos piliečiai. Šiuo metu Vytauto Didžiojo universitete bakalauro ir magistro studijų programose mokosi daugiau nei 250 Ukrainos piliečių.
Ukrainiečiams taikomos papildomos lengvatos
Kauno technologijos universiteto (KTU) atstovas Mantas Lapinskas portalui LRT.lt teigė, kad Ukrainos piliečiams galioja tos pačios priėmimo taisyklės kaip ir Lietuvos piliečiams, tačiau universitetas visokeriopai, taip pat ir finansiškai, remia studentus iš Ukrainos.
„Šiandien Ukrainos piliečiai, (...) priimti studijuoti Lietuvos valstybinėse aukštosiose mokyklose nuo 2022 m. vasario 24 d. pagal pirmosios pakopos, antrosios pakopos ar vientisųjų studijų programas, gali gauti tikslinę stipendiją. Stipendijos, kurią skiria Švietimo ministerija, dydis – 300 eurų per mėnesį. KTU taip pat skiria vienkartines socialines stipendijas studentams, kurių finansinė padėtis yra sudėtinga. (...) Didžiausia suma – 980 eurų. Nors stipendija yra vienkartinė, nėra ribojama, kiek kartų studentai gali kreiptis dėl šios finansinės paramos“, – sako KTU atstovas M. Lapinskas.
Ukrainiečiai studentai taip pat gali pasinaudoti mokesčio už bendrabutį lengvatomis. O tiems studentams iš Ukrainos, kurie jau studijuoja KTU, yra įvairių galimybių gauti finansinę paramą. Iš esmės ji priklauso nuo studento akademinių pasiekimų, tačiau universitetas kiekvieną prašymą svarsto individualiai. Todėl jei nepavyko įstoti į nemokamą vietą, gerai besimokant yra galimybė ne tik gauti stipendiją, bet ir sumažinti mokestį už mokslą.
„Ukrainos piliečių, kurie dėl karo veiksmų pabėgo į Lietuvą, mokymosi išlaidos bus apmokamos iš valstybės biudžeto, jeigu jie yra baigę vidurinę mokyklą, atitinka priėmimo į atitinkamą studijų programą reikalavimus ir turi leidimą laikinai ar nuolat gyventi Lietuvoje. Norint įstoti į Lietuvos aukštąją mokyklą, baigus vidurinę mokyklą Ukrainoje, reikia turėti brandos atestatą ir išlaikyti Ukrainos nacionalinį testą (NMT). Baigusiems mokyklą Lietuvoje reikia brandos atestato ir dviejų pasirinktų valstybinių brandos egzaminų“, – aiškina M. Lapinskas.
Jei studijos organizuojamos lietuvių kalba, lietuvių kalbos mokėjimo lygis turi būti B2 arba C1, priklausomai nuo pasirinktos studijų programos. Jei studijos organizuojamos anglų kalba, studentas turi atitinkamu lygiu mokėti anglų kalbą. KTU duomenimis, jau apie 80 ukrainiečių studentų pateikė prašymus mokytis pagal įvairias universiteto studijų programas.
„Į Lietuvos aukštąsias mokyklas stojantys Ukrainos piliečiai, įgiję vidurinį išsilavinimą Ukrainoje, turi pateikti jų išsilavinimo pripažinimą Lietuvoje liudijantį dokumentą, kitus priėmimo į aukštąsias mokyklas taisyklėse numatytus dokumentus ir leidimą gyventi Lietuvoje. Dokumentai pateikiami Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijai (LAMA BPO). Juos taip pat galima pateikti pasirinktai aukštajai mokyklai, kuri padės suvesti duomenis į LAMA BPO sistemą. Galima rinktis kelias studijų programas Lietuvos aukštosiose mokyklose. Dokumentai ar jų vertimai turi būti lietuvių arba anglų kalba“, – pabrėžia KTU atstovas.
Universitetai rekomenduoja prieš stojant išsiaiškinti visą informaciją dominančių aukštųjų mokyklų interneto svetainėse, nes ukrainiečių atrankos ir priėmimo kriterijai gali skirtis priklausomai ne tik nuo universiteto, bet ir nuo pasirinktos studijų programos.
