NATO nepavyko atgrasyti Rusijos, o Vakarai vis dar gyvena visiškai „kitame laike“ nei Maskva, karui mobilizavusi visą visuomenę ir pramonę, – teigia buvusi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė. Artėjantį NATO viršūnių susitikimą Vilniuje ji vadino svarbiu, bet ne istoriniu, nes vėl bus padaryta klaida nepakviesti į Aljansą Ukrainos.
„Mums nepavyko atgrasyti Rusijos, mums nepavyko jos atgrasyti nuo karo pradėjimo. Mums vis dar nepavyksta paaiškinti žmonėms, ką būtina daryti. Mums vis dar nepavyksta apginkluoti (ukrainiečių), kad jie galėtų smogti atgal“, – kalbėdama Vilniaus universiteto (VU) konferencijoje „Europos atsakas. Karas Ukrainoje ir nauji iššūkiai“ sakė D. Grybauskaitė.
Ji prisiminė, kad po 2014 m. Maskvos įvykdytos Krymo aneksijos Baltijos šalių politikai perspėjo Vakarų lyderius dėl Rusijos keliamos grėsmės, tačiau į tai buvo nereaguojama.
„Iš mūsų juokėsi, mus kritikavo, mūsų negirdėjo. Dabar, kai sutinkame lyderius, buvusius vadovus, jie skundžiasi ir sako, kad mes buvome teisūs. Bet kodėl nesiklausoma mūsų dabar, kas vyks rytoj. Vėl, mūsų klausomasi, bet neišgirstama“, – pabrėžė buvusi šalies vadovė.
Vakarų visuomenėje vis dar įsitvirtinusį manymą, kad karas Ukrainoje yra tolima problema, ji vadino šalių vadovų negebėjimu atlikti savo darbo ir išaiškinti, kokią egzistencinę grėsmę visiems Vakarams kelia Rusijos karas prieš Ukrainą.
„Mes tebegyvename taikiai, kažkiek remdami Ukrainą, bet Rusija gyvena karo padėtyje, visa visuomenė, pramonė, jau kariauja ne tik prieš Ukrainą, bet prieš visus Vakarus. Bet mes dar ne ten. Kodėl?“ – svarstė politikė.
„Istoriškai, Rusijos pradedami dideli karai trunka ketverius ar penkerius metus. Šis trunka dar tik pusantrų. Įprastai, Rusija karuose ima griūti, ima mokytis iš klaidų, mobilizuoja ekonomiką karui. Ketvirtais ir penktais metais, jei Vakarai vis dar bus pasimetę ir nenorės ryžtingai laimėti, Rusija ims laimėti. Jei taip bus, mūsų lauks labai blogas scenarijus“, – sakė buvusi šalies vadovė.
Prieš aštuonerius metus D. Grybauskaitė Rusiją pavadino teroristine valstybe. Šiandien kiti Vakarų lyderiai tai jai primena kaip komplimentą.
„Bet matau, kad jie nesuvokia, kas vyks rytoj. Tai nuvilia, nes rodo, kad mes nesugebame pasimokyti iš klaidų, iš to, kas įvyko Kryme, Sakartvele. Vakarai gyvena kitame laike, kitoje civilizacijoje ir nesugeba užpildyti prarajos su Rusijos laiku, Rusijos karo nusiteikimu. (...) Putinas mus visą laiką moko, rodo mūsų klaidas, mūsų silpnybes ir moko mus, kaip kautis ir rengtis tokiems iššūkiams“, – aiškino buvusi Lietuvos prezidentė.
„Patikėkite, kuo labiau tolstame nuo Rytų flango sienos, tuo daugiau paaiškinimų reikia, (...) karo mūsų smegenyse dar nėra. Bet Putinas daro viską, kad karas įsigalėtų mūsų galvose. Ir jis nepaleis mūsų nuo kabliuko“, – sakė D. Grybauskaitė.
Ji prognozavo, kad Rusija ir V. Putinas ateityje taps vis agresyvesni bei kels iššūkį Vakarų pasauliui ir artimiausiais dešimtmečiais.
„Mūsų saugumui laiko diskusijoms nėra. (...) Rusija kels iššūkį dar dešimtmečius. Galvojimas, kad demokratija gali pakeisti Rusiją – jie niekada neturėjo demokratijos – tai iliuzija. Neturėkime iliuzijų, didelė dalis visuomenės persiėmusi imperiniu mąstymu, mes negalime turėti iliuzijų, kad kada nors bus geriau. (...) Todėl mes turime didinti savo saugumą šiandien“, – sakė D. Grybauskaitė.
NATO viršūnių susitikimas bus klaida
D. Grybauskaitė svarstė, kad viršūnių susitikime Aljansas patvirtins naujus regioninius gynybos planus, galbūt susitars dėl įsipareigojimų pasiekti 2 proc. BVP skyrimą gynybai.
„Planai bus nepakankami visiškai garantuoti mūsų oro gynybą, nes matome karą Ukrainoje, jei neturi pakankamai strateginės teritorijos gynybai, privalai kaip Izraelis turėti „Geležinį kupolą“ oro gynybai. Bet to nebus. Todėl turime toliau spausti sąjungininkus tai suteikti“, – sakė D. Grybauskaitė.
Tačiau Ukraina tiesaus ir aiškaus kvietimo į Aljansą renginyje nesulauks.
„Vėl, tai bus klaida. Mes vėl nesugebėsime atgrasyti Rusijos“, – apibendrino ji.
Latvijos prezidentas Egilas Levitas sakė manantis, kad Aljansas nesiryš jau 15 kartą kartoti 2008-ųjų viršūnių susitikime Bukarešte išreikštos „atvirų durų“ politikos Ukrainos narystei, todėl veikiausiai pažadės kažką daugiau. Baltijos šalys ir Lenkija siekia, kad Ukrainai „būtų parodytas konkretesnis kelias“ į narystę.
Tačiau D. Grybauskaitė kalbas apie tai, kad Ukraina į Aljansą gali įstoti tik pasibaigus karui, vadino strategine klaida. Jai pritarė buvęs Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas.
„Taip artėjama prie įšalusio karo scenarijaus, (...) Rusija manys, kad kol vyks karas, Ukraina netaps NATO nare. (...) Manau, nėra intelektualinio pagrindo sakyti, kad Ukrainos priėmimas į NATO ves prie pasaulinio karo. Rusija, nepaisant savo keistos, beveik nacistinės retorikos apie Berlyno ar Londono bombardavimą, tikriausiai turi pakankamai sveikai mąstančių žmonių, kurie veikiausiai nepradės totalinio karo dėl Ukrainos narystės. Veikiausiai“, – svarstė politikas.
D. Grybauskaitė pabrėžė, kad Ukraina jau turi geriausiai parengtą ir aprūpintą kariuomenę Europoje, todėl tapdama NATO nare užtikrintų viso Aljanso saugumą. Ankstesnės NATO misijos, karas Afganistane atskleidė, kad Aljansas nesugeba gerai kariauti mūšio lauke, tik puikiai pasirodo pratybose. Todėl be Ukrainos „saugumo buferio mes niekada nebūsime saugūs“. Tačiau, anot buvusios Lietuvos prezidentės, politinės valios pakviesti Ukrainą tapti NATO nare nėra, kaip ir strateginės lyderystės dėl tikrų galimybių apsiginti nuo Rusijos užtikrinimo.
