Šiaurės Atlante netoli „Titaniko“ nuolaužų dingusio povandeninio laivo paieškos ir gelbėjimo darbai toliau vyksta, nors JAV pakrančių apsaugos tarnyba skaičiavo, kad deguonies atsargos keliautojams turėjo baigtis dar ketvirtadienį 14 val. Kaip pasakoja tokią kelionę išbandę ar prie povandeninio laivo „Titan“ kūrimo prisidėję asmenys, nesklandumų iš tiesų pasitaikydavo, o baimę kėlė ir inovatyvūs sprendimai, kurių veiksmingumas buvo nenuspėjamas.
„Titaniko“ nuolaužos yra maždaug 3 800 metrų gylyje, dėl to jas pasiekti yra ypač keblu.
Sekmadienį ryte turistinis povandeninis laivas „Titan“ leidosi link nuolaužų, o po dviejų valandų prarado ryšį su paviršiuje esančiu pagalbiniu laivu.
Ieškomame povandeniniame laive yra britų milijardierius Hamishas Hardingas, Pakistano magnatas Shahzada Dawoodas ir jo sūnus Sulemanas, bendrovės „OceanGate Expeditions“ generalinis direktorius Stocktonas Rushas ir Prancūzijos povandeninių laivų operatorius Paulis-Henri Nargeoletas.
Taip pat skaitykite
Nerimą kėlė korpusas
Buvęs vienos iš pirmųjų povandeninio laivo „Titan“ kelionių keleivis Joshas Gatesas „SkyNews“ pasakojo, kad atsisakė dar kartą keliauti su įrenginiu, nes negalėjo pakęsti laivo dizaino.
J. Gatesas pasakojo, kad 2021 metais kartu su ekspedicijos organizatorės „Ocean Gate“ vadovu Stocktonu Rushu jis vykdė bandomąjį panėrimą, kurio metu buvo nustatyta sistemos klaidų, o tai atbaidė nuo minties dar kartą keliauti povandeniniu laivu.
„Sakyčiau, kad kai kurios sistemos laive veikė labai gerai. Kai kurios iš jų veikė visai prastai. Turėjome problemų su varomaisiais varikliais, turėjome problemų su kompiuterinių valdymu laive“, – sakė jis.
„Buvo labai mažai duomenų apie rizikų valdymą ir apie tai, kiek patikimas išliks povandeninis laivas, jei pakils ir nusileis tiek kartų, kiek ketino“, – pridūrė keliautojas „SkyNews“.
J. Gatesas teigė, kad „Titan“ apibūdinamas kaip eksperimentinis povandeninis laivas, kuris toks yra tikrąja to žodžio prasme. Jis pabrėžia, kad keliaujant tokiu laivu susiduriama su daug rizikų.
„Su tokiu povandeniniu laivu yra labai daug nežinomųjų... Turite naujovišką, novatorišką konstrukciją, tačiau čia yra daugybė nežinomųjų“, – pabrėžė keliautojas.
Buvęs „OceanGate“ subrangovas Dougas Virnigas, dirbęs kuriant povandeninį laivą „Titan“, CNN sakė, kad kai kurios konstrukcinės medžiagos ir dizaino sprendimai buvo laikomi kontroversiškais tuo metu, kai jis buvo gaminamas 2018 metais.
D. Virnigas pasakojo, kad bendrovė siekė sukurti povandeninį laivą, kuriame tilptų penki žmonės, bet kuris vis tiek būtų lengvas. Tam buvo taikomi eksperimentiniai metodai su tam tikromis technologijomis.
Vienas iš pavyzdžių, kurį jis paminėjo, buvo „Titan“ korpusas, pagamintas daugiausia iš anglies pluošto.
„Jei pluoštas naudojamas įprastiniu būdu, pavyzdžiui, lėktuvo fiuzeliaže, kur yra įtampos, tai yra įprastas ir žinomas šios medžiagos pritaikymas, tačiau suspaudžiant jėgos yra visiškai priešingos“, – sakė D. Virnigas.
Jis pridūrė, kad tai buvo gana eksperimentinis ir netradicinis medžiagos pritaikymas. „Titan“ korpusas išlaikė slėgio bandymus, kai jis buvo veikiamas tokio slėgio, kuris fiksuojamas „Titaniko“ nuolaužų gylyje. Tačiau išliko klausimų apie tai, kiek kartų korpusas gali atlaikyti tokį slėgį.
D. Virnigas sakė, kad dar vienas prieštaringai vertinamas sprendimas buvo atsisakyti vadinamojo bokštelio, naudojamo įeiti ir išeiti iš korpuso per laivo viršų, kuris dažniausiai naudojamas povandeniniuose laivuose.
„Tai labai ginčytinas dalykas, nes norint patekti į povandeninio laivo vidų, reikia ištraukti visą laivą iš vandens“, – pabrėžė jis.
Bendrovės „OceanGate“ investuotojas, kuris 2021 m. „Titan“ povandeniniu laivu lankėsi prie „Titaniko“, Aaronas Newmanas tikino, kad laivas buvo suprojektuotas taip, kad po 24 valandų galėtų grįžti į paviršių.
„Titan“ po vandeniu laiko balastas – sunkūs svoriai, padedantys užtikrinti laivo stabilumą – jis po 24 valandų turėjo būti automatiškai paleistas, todėl povandeninis laivas turėjo iškilti į paviršių“, – sakė A. Newmanas.
Įgulos nariai pieš kelionę įspėjami, kad jie gali atlaisvinti balastą supdami laivą arba naudodami pneumatinį siurblį. Pasak A. Newmano, jei visa kita nepavyksta, balastą laikančios virvės suprojektuotos taip, kad po 24 valandų suirtų ir automatiškai grįžtų į vandenyno paviršių.
Todėl dabar svarstoma, kodėl povandeninis laivas taip tikriausiai ir neiškilo į paviršių.
Kelionė prie „Titaniko“ – šalta ir tamsi
Tomas Zalleris, vadovaujantis kompanijai, rengiančiai parodą „Titanikas“, AFP teigė, kad kelionė į „Titaniko“ nuolaužų vietą mažyčiu povandeniniu laivu buvo nepamirštama, bet bauginanti.
„Kuo giliau leidiesi, tuo tamsiau darosi“, – pasakojo jis agentūrai AFP apie savo kelionę prieš 23 metus.
Daugiau nei prieš du dešimtmečius T. Zalleris, vykdydamas mokslinį tyrimą, rusų laivu su dviem povandeniniais aparatais nukeliavo į vietovę, esančią už 650 km nuo sausumos.
„Povandeninis laivas – tai dviejų metrų pločio suslėgta sfera (...). Kai jau esate viduje, kelio atgal nebėra. Tai gana didelis įsipareigojimas“, – teigė keliautojas.
„Esate visiškai ramioje aplinkoje vandenyno dugne, žinote, 3 800 metrų po paviršiumi, ir tada pamatote nuolaužas, milžinišką „Titaniko“ gabalą, pamatysite puodelį arba arbatinuką, o kitą akimirką jau žiūrėsite į laivo pusę, kurios šono nebėra, ir pamatysite kapitono Smitho vonią, pilną vandens“, – apie vaizdus, pamatytus kelionės metu, pasakojo T. Zalleris.
Tačiau jis priduria, kad kelionė – ypač bauginanti. Šios kelionės metu jis save filmavo ir vaizdo įrašuose jis pamatė visiškai išsigandusį žmogų.
